Kai „Google“ pilna įkrovimo laidų už kelis eurus, kyla natūralus klausimas – kodėl kas nors turėtų mokėti 100 ar daugiau? Ar brangesnis laidas tikrai veikia geriau? O gal tai tik vardas ir gražesnė dėžutė?

Mes paėmėme du kraštutinumus – vieną pigų, už 20 eurų, ir vieną brangų, kuris kainuoja 120 eurų. Abu naudoti tam pačiam tikslui – įkrauti elektromobilį. Rezultatai nustebino labiau, nei tikėjomės.

Laido storis ir medžiagos – skirtumą pajunti paėmęs į rankas

Pigesnis laidas buvo žymiai plonesnis, šiek tiek standesnis ir ne toks lankstus. Ilgiau naudojant, ypač kai tenka jungti kiekvieną dieną, tai pradeda varginti. Brangesnis atrodė kaip rimtas įrankis – storas, minkštesnis, dengtas guma, kuri nesutrūkinėja net kai temperatūra krinta žemiau nulio.

Įkrovimo laidai, kuriuos rasi už mažą kainą, dažnai turi plonesnį laidininką – tai reiškia, kad jie lėčiau perduoda energiją ir labiau kaista. O temperatūros šuoliai, ypač kai krauni ilgai, nėra geras ženklas nei laidui, nei tavo automobiliui.

Ar tikrai greitis toks pat? Ne visai

Teoriškai, abu laidai turėjo palaikyti tą pačią galią – iki 22 kW. Praktiškai pigesnis dažniau „krisdavo“ iki mažesnės srovės. Bandymų metu vienu atveju pastebėjome net 25 % lėtesnį įkrovimą, kai elektromobilio baterija jau buvo įpusėjus. Tai gali reikšti papildomą valandą laukimo prie stotelės.

Brangesnis laidas veikė stabiliai nuo pradžios iki galo. Jokių atsijungimų, jokių klaidų. Lyg jis būtų sukurtas ne tam, kad „gal veiks“, o tam, kad visada veiktų.

Patogumas – mažiau pastebimas, bet labai svarbus

Kai skubi ir nori greitai susijungti, pigesnis laidas kartais „kabindavo“ – jungtis neįsistumia iki galo arba reikia šiek tiek „pamasažuoti“. Tai erzina. Brangesnis – spustelėjai, spragt – viskas savo vietoje.

Taip pat verta paminėti ilgį. Pigus variantas buvo trumpesnis, todėl kai kuriuose įkrovimo taškuose vos užteko pasiekti. Brangesni įkrovimo laidai dažnai būna ilgesni ir lankstesni, todėl mažiau vargo prisiparkavus neidealiai.

Ilgaamžiškumas – pinigai, kurie grįžta po metų

Jei įkrovimo laidą naudoji vos kartą per savaitę, gal skirtumo nejauti. Bet jei važinėji kasdien, tai tampa akivaizdu. Apie 6 mėnesius naudotas pigesnis variantas jau rodo pirmus paviršiaus nusidėvėjimo ženklus, o ir kontaktai pradeda oksiduotis. Brangesnis – kaip naujas, be jokio klibėjimo ar trūkių.

Nors gamintojai deklaruoja „tą patį“, pigesni laidai dažnai neturi sertifikatų arba jie nėra tikrinami nepriklausomai. Jei įkrovimo vietoje kas nors nutiks – atsakomybė gali būti tavo.

Ar verta mokėti daugiau?

Jei elektromobilį krauni retai, užtenka kelionių į darbą ir atgal, gal ir neverta šokti ties 120 eurų. Tačiau jei esi aktyvus vairuotojas, turi Tesla ar kitą aukštesnės klasės modelį, ar tiesiog nori patikimumo – geras įkrovimo laidas yra investicija, ne išlaidos.

Panašu, kad kainos skirtumas ne tik dėl logotipo. Tai – apie kokybę, komfortą ir ilgalaikę ramybę. Galiausiai, juk įkrovimo laidas yra tavo vienintelis ryšys su elektra. Geriau jis būtų geras.