Moksliniai tyrimai rodo, kad vaikščiojimas basomis gamtoje, vadinamas „įžeminimu”, gali turėti unikalios fiziologinės naudos. Preliminarūs tyrimai rodo galimą naudą sveikatai, įskaitant mažesnį uždegimą, geresnį nervų sistemos reguliavimą ir geresnį kūno suvokimą. Mokslininkai teigia, kad tiesioginis kontaktas su Žemės paviršiumi užtikrina elektronų perdavimą ir neurologinę stimuliaciją. Specializuotos nervų galūnėlės greitai perduoda informaciją apie aplinką, o tai […]

2025 m. vaistažolių laukia permainingas kraštovaizdis, kurį lems sveikatingumas, tvarumas ir atsparumas ligoms. Rinkoje dominuos ligoms atsparios bazilikų veislės ir adaptogeninės vaistažolės, kaip antai ašvaganda, užtikrinančios didesnį žemės ūkio atsparumą ir holistinę naudą sveikatai. Imunitetą stiprinantys augalai, tokie kaip šeivamedžio uogos ir ciberžolė, taps svarbūs, o stresą mažinantys augalai, tokie kaip ramunėlės ir melisa, padės

Augalai nejaučia panašių į žmogaus emocijų, tačiau jie turi sudėtingus jutimo mechanizmus, kuriais nustato aplinkos pokyčius. Sudėtingais biocheminiais tinklais augalai reaguoja į fizinį kontaktą, cheminius signalus ir erdvinę informaciją. Jų adaptyvios reakcijos apima lapų judėjimą, cheminių medžiagų išsiskyrimą ir strateginius augimo modelius. Moksliniais tyrimais atskleidžiamos sudėtingos augalų organizmų komunikacijos sistemos. Tolesni tyrinėjimai atskleidžia žavų augalų