Prieš dvejus metus nusprendėme visiškai atnaujinti savo buto grindis. Senasis laminatas jau buvo atgyvenęs – pakraščiai pakrypę, kai kur girgždėjo, o virtuvėje ties kriaukle pasidarė nemaloni „pagalvėlė”. Pasirinkome vinilines grindis ir šiandien galiu drąsiai pasakyti – sprendimas pasiteisino. Bet kelias iki rezultato buvo kupinas netikėtumų. Straipsnis parengtas pagal šaltinį https://vinilines-grindys.lt
Pirmas atradimas: ne visos vinilinės grindys vienodos
Internete perskaičius keletą straipsnių atrodė, kad viskas aišku. Nuvažiavome į parduotuvę, išsirinkome gražiausią spalvą ir jau buvome pasiruošę mokėti. Tada pardavėjas paklausė: „LVT ar SPC?”
Pasirodo, egzistuoja skirtingos vinilinių grindų kategorijos. LVT (Luxury Vinyl Tile) – lankstesnė, minkštesnė po kojomis, geriau prisitaiko prie nelygumų. SPC (Stone Plastic Composite) – standesnė, atsparesnė temperatūros pokyčiams, bet reiklesnė pagrindui.
Mums patarė SPC, nes turėjome grindinį šildymą. Geras patarimas – vėliau skaičiau forumuose apie žmones, kurių LVT grindys ant šildymo pradėjo banguoti.
Antra pamoka: pagrindo paruošimas – ne formalumas
Meistras, atvažiavęs įvertinti darbų, ilgai vaikščiojo su liniuote ir kažką matavo. Paskui pasakė sumą už išlyginimą. Buvome šoke – tai sudarė beveik trečdalį viso biudžeto.
Bandėme derėtis, klausėme, ar tikrai būtina. Meistras paaiškino paprastai: „Galiu kloti ir ant to, kas yra. Bet po pusmečio grindys pradės girgždėti ties nelygumomis, o kai kur gali atsirasti tarpelių.”
Sutikome su išlyginimu. Ir nė karto nesigailėjome – grindys guli tobulai, jokių garsų, jokių problemų.
Spalva ekrane ir realybėje – du skirtingi dalykai
Išsirinkome nuostabų pilkšvai rudą ąžuolo atspalvį. Internete atrodė tobulai – šiltas, bet modernus. Kai atvežė pakuotes ir išpakavome pirmą lentelę, žmona vos nepravirko. Spalva atrodė visiškai kitokia – šaltesnė, pilkesnė.
Laimei, turėjome paėmę pavyzdį iš parduotuvės. Palyginome – sutapo idealiai. Problema buvo mūsų apšvietimas. Sename bute turėjome gelsvas lemputes, kurios viską „šildė”. Pakeitėme į neutralią šviesą ir spalva tapo būtent tokia, kokios tikėjomės.
Patarimas visiems: imkite pavyzdį namo ir žiūrėkite jį skirtingu paros metu, prie skirtingo apšvietimo.
Kiekio skaičiavimas: nepasikliaukite vien matematika
85 kvadratiniai metrai – toks buvo mūsų plotas. Užsakėme 90, galvodami, kad 5 procentai atsargai tikrai pakaks. Klydomė.
Pjaunant kampuose, ties durimis, aplink vamzdžius lieka atliekų daugiau nei įsivaizduoji. Ypač jei kloji įstrižai arba turi daug siaurų koridorių. Mums pritrūko maždaug 4 kvadratinių metrų. Ir žinote kas blogiausia? Ta partija jau buvo išparduota. Teko laukti tris savaites, kol atvežė naują siuntą.
Dabar visada sakau: skaičiuokite bent 10 procentų atsargos. Geriau liks, nei pristigs.
Grindjuostės – smulkmena, kuri pakeitė viską
Taupydami nusprendėme palikti senas grindjuostes. „Kam švaistyti pinigus, juk jos tvarkingos”, – galvojome.
Kai grindys buvo suklojamos, senos baltos plastikinės grindjuostės atrodė kaip iš kito buto. Visas grožis naujų grindų tiesiog užgeso. Galiausiai vis tiek pirkome naujas – medžio spalvos, aukštesnes, su kabelių kanalu. Skirtumas – dangus ir žemė.
Smulkmenos sukuria visumą. Tai pamoka, kurią dabar žinau.
Triukšmo klausimas, apie kurį negalvojome
Gyvename antrame aukšte. Po mūsų – vyresnio amžiaus pora. Niekada neturėjome problemų dėl triukšmo.
Kai pakeitėme grindis, kaimynė iš apačios paskambino jau kitą savaitę. Esą dabar girdi kiekvieną mūsų žingsnį, ypač vakare. Pasirodo, senasis laminatas turėjo storą poroloninį paklotą, kuris slopino garsą. O mes, taupydami, pasirinkome plonesnį paklotą.
Sprendimas buvo – nedidelis kilimas svetainėje ir minkšti tapkučiai namams. Padėjo, bet geriau būtų buvę iš karto investuoti į kokybišką akustinį paklotą.
Po dvejų metų: ar verta buvo
Šiandien galiu drąsiai atsakyti – taip. Grindys atrodo kaip pirmą dieną. Vaikai čia lipo su batais, šuo čia lakstė su nagais, kartą išliejome visą puodą barsčių – jokių pėdsakų.
Lengva valyti, nereikia jokių specialių priemonių, nebijome drėgmės virtuvėje ar vonioje. Vasarą grindys vėsios, žiemą su šildymu – šiltos.
Ar padarytume ką nors kitaip? Tikrai. Neskubėtume, geriau pasiruoštume, užsakytume daugiau medžiagų su atsarga. Bet patį pasirinkimą – pakartotume be jokių abejonių.
