Spalio pradžioje Lietuvos miestuose įjungtas centralizuotas šildymas. Vilniečiams šilumos kaina šiemet 7 procentais mažesnė nei pernai, tačiau klausimai apie energijos taupymą niekur nedingo. Ypač tiems, kurie gyvena privačiuose namuose ir moka už kiekvieną kilovatvalandę patys.
Vienas būdų sumažinti šildymo sąskaitas – geresnė namo izoliacija. Ir čia medienos apdaila atlieka ne tik estetinę, bet ir visiškai praktinę funkciją.
Vėdinama fasado sistema: kas tai ir kodėl svarbu
Kai kalbame apie fasado apkalimą dailylentėmis, kalbame ne apie lentas, prikaltus prie sienos. Kalbame apie sistemą.
Vėdinama fasado sistema atrodo taip:
- Esama siena (blokeliai, plytos, rąstai)
- Šilumos izoliacija (mineralinė vata, akmens vata)
- Vėjo izoliacija (difuzinė plėvelė)
- Oro tarpas (20–40 mm)
- Dailylentės
Ši sistema veikia dvejopai. Pirma – šilumos izoliacija neleidžia šilumai pabėgti iš namo. Antra – oro tarpas užtikrina ventiliaciją, kuri pašalina drėgmę ir apsaugo konstrukciją nuo puvimo.
Rezultatas: šiltesnis namas, mažesnės sąskaitos, ilgaamžiškesnė konstrukcija.
Kiek galima sutaupyti
Konkretūs skaičiai priklauso nuo namo būklės, bet orientyrai tokie:
Neapšiltintas mūrinis namas (blokeliai be izoliacijos) gali prarasti 30–35 procentų šilumos per sienas.
Tas pats namas su 150 mm mineralinės vatos praras tik 10–12 procentų.
Jei šildymo sezonui išleidžiate 2 000 eurų, sienos pagerinus izoliaciją galėtumėte sutaupyti 400–500 eurų kasmet. Per dešimt metų – 4 000–5 000 eurų.
Dailylentės šioje sistemoje – ne tik apdaila, bet ir izoliacijos apsauga nuo atmosferos poveikio, UV spinduliuotės, mechaninių pažeidimų.
APVA parama 2025: ką verta žinoti
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) teikia paramą individualių namų renovacijai. 2025 metais parama gali siekti iki 14 500 eurų vienam projektui.
Kompensacija apskaičiuojama pagal namo naudingąjį plotą – 75 eurai už kvadratinį metrą. Tai reiškia:
- 100 m² namas: iki 7 500 EUR
- 150 m² namas: iki 11 250 EUR
- 193 m² namas: maksimali 14 500 EUR suma
Reikalavimai:
- Po renovacijos namas turi pasiekti B energinio naudingumo klasę
- Šiluminės energijos suvartojimas turi sumažėti bent 40 procentų
- Būtinas energinio naudingumo sertifikatas prieš ir po renovacijos
- Būtinas pastato sandarumo testas
Fasado apšiltinimas su vėdinama sistema – vienas efektyviausių būdų pasiekti šiuos rodiklius.
Kodėl mediena, o ne tinkas
Apšiltinti fasadą galima ir su plonasluoksnio tinko sistema. Tai populiarus sprendimas, bet mediena turi savų privalumų.
Mechaninis atsparumas. Tinkas gali įtrūkti, atšokti, būti pažeistas smūgio. Dailylentės – atsparesnės mechaniniams poveikiams, o pažeistas lentas galima pakeisti atskirai.
Vėdinimas. Vėdinama medienos sistema leidžia drėgmei išeiti iš konstrukcijos. Tinko sistemos – hermetiškesnės, ir jei po jomis kaupiasi drėgmė, problema gali pasireikšti vėliau.
Estetika. Tinkas yra tinkas. Mediena – natūrali, šilta, unikali.
Renovacijos galimybės. Nusidėvėjusias dailylentes galima pakeisti arba perdažyti be didelių investicijų. Su tinku – sudėtingiau.
Papildomos funkcijos. Medienos apdaila gali įtraukti ir kitus elementus – langų apvadus, stogelių apdailą, terasas – vientisam stiliui.
Vidaus apšiltinimas: kada tai alternatyva
Ne visada įmanoma apšiltinti iš išorės. Paveldo pastatai, daugiabučių butai, specifinės situacijos – kartais tenka apšiltinti iš vidaus.
Vidaus apšiltinimas su dailylentėmis – veikiantis sprendimas.
Schema:
- Esama siena
- Garo izoliacija (polietileno plėvelė)
- Karkasas (medinės lėgės)
- Šilumos izoliacija tarp karkaso
- Dailylentės
Privalumai:
- Greitesnis įšilimas (šildote mažesnį tūrį)
- Medinis paviršius – šiltas ir jaukus
- Gali pagerinti akustiką
Trūkumai:
- Prarandama dalis patalpų ploto
- Šalčio tiltelių rizika
- Reikalauja kruopštaus garo izoliacijos įrengimo
Vidaus dailylentės apdailai vidaus apšiltinimo sistemose turi būti tinkamos patalpos sąlygoms – sausos, neimpregnuotos agresyviomis cheminėmis medžiagomis.
Šilumos tilteliai: ką būtina žinoti
Šilumos tiltelis – vieta, kur šiluma pabėga greičiau nei kitur. Dažniausiai tai:
- Langų ir durų angokraščiai
- Cokoliai
- Stogo ir sienos sandūra
- Balkonų plokštės
- Kampai
Net geriausiai apšiltintas fasadas bus neefektyvus, jei šilumos tilteliai nelikviduoti.
Medienos apdaila leidžia lengviau spręsti šilumos tiltelių problemą:
Langų angokraščiai gali būti apšiltinti ir užbaigiami mediniais apvadais, kurie dera su fasadu.
Cokoliai gali būti apšiltinti atskirai ir apdailinti kita medžiaga arba integruoti į bendrą sistemą.
Kampai su vėdinama sistema lengviau izoliuoti, nes konstrukcija leidžia išlaikyti nepertraukiamą izoliacijos sluoksnį.
Lauko dailylentės fasadui
Būtinos kokybiškos dailylentės, kurios atlaikys Lietuvos klimatą – šaltį, drėgmę, temperatūrų svyravimus.
Populiariausi pasirinkimai:
Termiškai modifikuota mediena. Apdorota aukštoje temperatūroje, stabilesnė, atsparesnė. Tarnauja 25–30 metų.
Impregnuota pušis. Ekonomiškesnė, bet reikalauja reguliaraus dažymo/tepimo kas 5–8 metus.
Maumedis. Natūraliai atsparus, kietas. Gali būti nedažytas – laikui bėgant pilkėja, bet nesugenda.
Kedras. Lengvas, atsparus, gražios spalvos. Aukštesnė kaina.
Pasirinkimas priklauso nuo biudžeto, norimos priežiūros intensyvumo ir estetinių pageidavimų.
Sezoniškumas: kada geriausia daryti
Fasado apšiltinimo ir apdailos darbus Lietuvoje optimalu planuoti nuo balandžio iki spalio.
Žiemos metu:
- Temperatūra turi būti teigiama (optimaliai virš 5°C)
- Drėgmė neturi būti per didelė
- Dienos trumpesnės – mažiau darbo laiko
Tačiau gruodis – geras metas planuoti ir ruoštis:
- Užsakyti energinio naudingumo sertifikatą (privaloma paramai)
- Pasirinkti medžiagas ir tiekėjus
- Gauti kainų pasiūlymus iš rangovų
- Paruošti dokumentus APVA paramai
Pavasarį, kai prasidės statybų sezonas, būsite pasiruošę – ir nekonkuruosite su tais, kurie pradės planuoti tik tada.
Realus pavyzdys
Vienas šiauliečių namas, statytas 1985 metais:
Prieš renovaciją:
- Sienos: 400 mm silikatinių blokų, be izoliacijos
- Energinio naudingumo klasė: E
- Metinės šildymo išlaidos: ~2 800 EUR
Po renovacijos:
- Sienos apšiltintos 200 mm akmens vata
- Vėdinama fasado sistema su termomedienos dailylentėmis
- Pakeisti langai
- Energinio naudingumo klasė: B
- Metinės šildymo išlaidos: ~1 100 EUR
Investicija: ~28 000 EUR (su visais darbais) APVA parama: ~10 000 EUR Faktinė investicija: ~18 000 EUR Metinis sutaupymas: ~1 700 EUR Atsipirkimo laikotarpis: ~10–11 metų
Po atsipirkimo – 1 700 EUR kasmet lieka kišenėje. Plus – namo vertė išaugo, komfortas pagerėjo.
Ko nedaryti
Keletas klaidų, kurias matau renovacijos projektuose:
Taupyti ant izoliacijos storio. Skirtumas tarp 100 mm ir 200 mm vatos – keli šimtai eurų. Skirtumas šildymo sąskaitose – šimtai eurų kasmet. Netaupykite.
Ignoruoti vėdinimą. Vėdinama sistema – ne prabanga, o būtinybė. Be oro tarpo mediena pus, o po ja esanti izoliacija praras savybes.
Palikti šilumos tiltelius. Apšiltinti sienas, bet palikti senus langus – pusė darbo. Sistema turi būti kompleksinė.
Rinktis pigiausią rangovą. Kokybiškos medžiagos su blogu montavimu – pinigų švaistymas. Ieškokite balanso.
Pamiršti dokumentus. Be energinio naudingumo sertifikato – jokios paramos. Užsakykite iš anksto.
Kada verta investuoti
Renovacija – didelė investicija. Bet ji prasminga, jei:
- Planuojate name gyventi dar bent 10 metų
- Šildymo sąskaitos jau dabar skaudina
- Namas šaltas ir nekomfortiškas
- Planuojate jį parduoti (renovuotas namas brangesnis)
- Norite prisidėti prie aplinkos tausojimo
Medienos apdaila prie renovacijos prideda ne tik šilumos, bet ir charakterio. Po dvidešimties metų tinkas bus tiesiog tinkas. O senėjanti mediena – vis dar graži.
Žiemos planas
Jei šį šildymo sezoną vėl skaičiuojate kiekvieną laipsnį termostate – gal laikas planuoti pokyčius.
Gruodis–sausis: Užsisakykite energinio naudingumo sertifikatą, surinkite informaciją apie medžiagas ir rangovus.
Vasaris–kovas: Gaukite kainų pasiūlymus, planuokite biudžetą, paruoškite dokumentus paramai.
Balandis–gegužė: Pradėkite darbus, kol sezonas dar neįsibėgėjo ir kainos neišaugo.
Rugsėjis–spalis: Užbaikite darbus iki naujo šildymo sezono.
Kitą žiemą jau galėsite šildytis ramiau – ir pigiau.
Šildymo sezonas Vilniuje prasidėjo rugsėjo 30 d. Šilumos kaina sostinėje – 5,91 ct/kWh su PVM, 7 proc. mažesnė nei pernai. Tačiau tie, kurie investavo į savo namų apšiltinimą, moka dar mažiau – nepriklausomai nuo centralizuotos šilumos kainų.
