Kai vaikas patiria isterijos priepuolį ar pykčio ataką, globėjai pirmiausia turėtų užtikrinti aplinkos saugumą ir išlikti ramūs. Duodama viena aiški komanda, po kurios greitai pasiūlomas paprastas nukreipimas su dviem pasirinkimais. Venkite fizinio suvaržymo, nebent saugumui kyla tiesioginė grėsmė ir turite profesionalų apmokymą. Laikykitės rutinos, fiksuokite dirgiklius ir ramiomis akimirkomis praktikuokite trumpus nusiraminimo įgūdžius. Kreipkitės į specialistus įvertinimui, jei epizodai vyksta kasdien arba yra pavojingi. Tęskite čia, kad rastumėte žingsnis po žingsnio deeskalavimo frazes, prevencijos patarimus ir tolesnių veiksmų strategijas.
Neatidėliotinas saugos kontrolinis sąrašas: užtikrinkite visų saugumą ir išlikite ramūs
Krizės metu pagrindinis prioritetas yra saugumas: pašalinkite aštrius daiktus, pritvirtinkite ar užfiksuokite baldus ir švelniai atskirkite kitus vaikus, kad tantrumą patiriančiam vaikui būtų aiški, nuo pavojų laisva erdvė nusiraminti.
Stebėtojams patariama išlaikyti ramią laikyseną, laikytis atstumo, kalbėti žemu, tolygiu balsu ir laikyti atvirą kūno kalbą, kad sumažėtų eskalacija.
Išlikite ramūs, laikykitės saugaus atstumo, kalbėkite tyliai ir naudokite atvirą, negrėsmingą kūno kalbą, kad deeskaluotumėte situaciją.
Jei agresija kelia grėsmę saugumui, pirmiausia užkirskite kelią žalai ir naudokite apmokytus sulaikymo veiksmus tik tuomet, jei esate sertifikuoti; kitu atveju atsitraukite ir pasikvieskite pagalbą.
Nustatykite trumpą saugumo ribą ir piko metu jos laikykitės, nesiderėdami.
Jei pavojus išlieka arba įvyksta sužalojimas, pasitraukite iš įvykio vietos ir nedelsdami kvieskite skubiąsias pagalbos tarnybas.
Nuraminti dabar: tikslūs žodžiai ir veiksmai, kad sustabdytumėte pykčio priepuolį
Ramiu, žemu balsu ir viena aiškia instrukcija globėjai per pirmąsias 30 tantrumo sekundžių gali greitai atkurti saugumą ir sumažinti eskalaciją.
Jie pasako vieną tvirtą sakinį (pvz., „Laikyk rankas prie savęs ir lik ant grindų, kol nusiraminsi“), tada per 10–20 sekundžių pasiūlo paprastą dviejų pasirinkimų nukreipimą („Raudonas kamuolys ar mėlyna knyga?“), kad nukreiptų dėmesį.
Kai vaikas jau pasiekiamas, trumpai įvardykite emociją („Matau, kad esi labai piktas dėl išėjimo iš žaidimų aikštelės“).
Jei pasireiškia agresija, atskirkite ir naudokite saugumo sakinį („Negaliu leisti tau mušti; nusiraminsime ramioje vietoje“).
Vėliau pagirkite už ramybę ir pasiūlykite vieną mažą alternatyvą.
Naudokite nusiraminimo žaidimus ir kvėpavimo raginimus.
Kaip išvengti pykčio priepuolių: rutinos, dirgikliai ir greiti sprendimai
Nuspėjamame miego, valgymų ir pamainų fone globėjai gali smarkiai sumažinti pykčio priepuolius, sukurdami nuoseklias rutinas, nustatydami dažniausius dirgiklius ir taikydami greitus sprendimus dar prieš eskalaciją.
Nuoseklus ėjimas miegoti ir reguliarūs valgiai mažina nuovargio ir alkio sukeltus protrūkius. Dvi savaites praktikuojamas dirgiklių sekimas atskleidžia dėsningumus (namų darbai, perpildytos parduotuvės, pokyčiai), todėl globėjai gali pakeisti laiką arba pridėti papildomos pagalbos. Naudokite išankstinius perspėjimus prieš perėjimus ir vieno žingsnio nurodymus, kad sumažintumėte netikėtumą ir pasipriešinimą.
Ankstyvais pervargimo požymiais pasiūlykite užkandžių pertraukėles, trumpas judėjimo pauzes arba ramų sensorinį daiktą. Paprastų nusiraminimo įgūdžių mokykite ramiais momentais, kad vaikai įgytų patikimus savireguliacijos įrankius.
Kada kreiptis profesionalios pagalbos dėl dažnų ar pavojingų pykčio protrūkių
Dažnai globėjai svarsto, ar vaiko pykčio priepuoliai yra normali raidos dalis, ar ženklas, kad reikalinga profesionali pagalba.
Daugelis globėjų klausia, ar vaiko pykčio priepuoliai yra tipiška raidos dalis, ar rodo poreikį kreiptis į specialistus.
Kai pykčio priepuoliai yra kasdieniai po penkerių metų, trunka gerokai ilgiau nei įprasta, apima savęs žalojimą, grasinimus, turto niokojimą arba reikalauja fizinio sulaikymo, reikėtų pasitarti su pediatru ar vaikų psichikos sveikatos specialistu.
Kreipkitės į įvertinimą, jei agresija trikdo mokyklą ar šeimos gyvenimą, arba jei pasireiškia regresija miego, valgymo ar mokymosi srityse.
Prašykite siuntimo pas specialistus ir atlikti tyrimus dėl ADHD, autizmo, mokymosi ar sensorinių sutrikimų, kai dirgikliai išlieka nepaisant taikomų strategijų.
Jei kieno nors saugumui kyla neatidėliotina grėsmė, kreipkitės į skubią pagalbą ar skubiosios pagalbos tarnybas.
Vėliau gali būti taikoma šeimos terapija.
Po visko: mokykite įgūdžių, apdovanokite ramybę ir stebėkite pažangą
Po to, kai emocinis protrūkis nuslūgsta, globėjai turėtų pasinaudoti ramybės langu—paprastai per kitas 5–15 minučių—trumpai mokydami: įvardyti vaiko emociją, nustatyti dirgiklį (pavyzdžiui: „tu supykai, kai namų darbai pasirodė per sunkūs“) ir praktiškai išbandyti vieną paprastą įveikos įgūdį, kol vaikas yra imlus.
Tada per 30–60 sekundžių suteikite nedelsiantį, konkretų pagyrimą už ramų elgesį, taip sustiprindami emocijų įvardijimą ir ramų mokymą.
Kartu sukurkite trumpą rašytinį planą (dirgiklis, pakeičiantis įgūdis, saugi pasekmė) ir pakabinkite jį matomoje vietoje.
Sekite datą, dirgiklį, įgūdį, rezultatą, kad galėtumėte įvertinti pažangą.
Siūlykite mažus apdovanojimus arba papildomą žaidimų laiką po kelių iš eilės ramių atsistatymų, kad būtų ugdomas ilgalaikis savireguliavimas.
Dažnai užduodami klausimai
Kaip elgtis su vaiku, turinčiu pykčio problemų?
Taikykite emocijų koučingą, kad patvirtintumėte jausmus, mokytumėte įveikos įgūdžių ir praktikuotumėte ramias rutinas; derinkite tai su nuosekliu ribų nustatymu, nuspėjamomis pasekmėmis ir saugos planais. Kreipkitės į profesionalų įvertinimą, jei pyktis yra dažnas, intensyvus arba kenkia vaikui.
Kaip reikėtų reaguoti į vaiko pykčio priepuolį?
Atsakykite ramiai: garantuokite saugumą, ignoruokite dėmesio siekiantį elgesį ir trumpai įvardykite emocijas („Tu labai susijaudinęs“). Kai nusiramins, patvirtinkite jausmus, spręskite problemą, pagirkite už sureguliuotą elgesį ir išmokykite vieną praktinį alternatyvų saviraiškos būdą.
Ką daryti, kai vaikas tranko duris?
Jie turėtų teikti pirmenybę saugumui namuose: patraukti galūnes, atitraukti kitus, tada ramiai įvardyti jausmus ir nustatyti ribas dėl durų trankymo, pasiūlyti alternatyvas sensoriniams dirgikliams (pagalvę, vietą pasitrypčiojimui), ir taikyti nuspėjamas pasekmes bei pagyrimus.
Kaip susitvarkyti su smurtiniu, agresyviu vaiko pykčio priepuoliu?
Sukurkite saugią erdvę, pašalinkite pavojus ir kalbėkite ramiu, tvirtu balsu; suteikite sensorines pertraukas ir nustatykite trumpas, nuspėjamas ribas; patvirtinkite jausmus, venkite smurto sustiprinimo, pasiūlykite paguodą tik nusiraminus ir kreipkitės į profesionalią pagalbą, jei priepuoliai tęsiasi.
