Kiekvienas verslininkas anksčiau ar vėliau susiduria su dilema – plėstis dabar ar laukti, kol sukaups pakankamai nuosavų lėšų. Atsakymas nėra universalus, tačiau praktika rodo, kad tinkamu momentu priimtas sprendimas skolintis gali lemti esminį proveržį.
Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo sektorius per pastarąjį dešimtmetį išgyveno reikšmingą transformaciją. Įmonės, kurios drąsiai investavo į augimą, šiandien užima pozicijas, apie kurias atsargiau veikę konkurentai gali tik svajoti.
Rizika egzistuoja – bet ji apskaičiuojama
Skolinimasis versle neretai suvokiamas kaip pavojingas žingsnis. Tokį požiūrį formavo istorinė patirtis – ekonominių krizių metu nemažai įmonių žlugo būtent dėl per didelės skolų naštos. Tačiau lyginti dabartinę situaciją su praeitimi būtų klaidinga.
Šiuolaikinės finansavimo priemonės sukurtos taip, kad rizika būtų valdoma, o ne tiesiog prisiimama. Lanksčios grąžinimo sąlygos, galimybė derinti skirtingus finansavimo šaltinius, aiškūs vertinimo kriterijai – visa tai leidžia verslininkui priimti pagrįstą sprendimą.
Esminis klausimas nėra „ar skolintis”, o „kam ir kodėl”. Paskola, skirta padengti einamąsias išlaidas, nes verslas negeneruoja pakankamai pajamų – signalas apie gilesnę problemą. Paskola, skirta įsigyti įrangą, kuri padidins gamybos pajėgumus ir atneš papildomų pajamų – tai investicija su apskaičiuota grąža.
Augimo matematika
Įsivaizduokime situaciją: gamybos įmonė gauna didelį užsakymą, tačiau dabartiniai pajėgumai leidžia įvykdyti tik pusę jo. Atsisakyti – reiškia prarasti klientą ir reputaciją. Priimti ir neįvykdyti – dar blogiau.
Trečias kelias – investuoti į papildomą įrangą. Jei užsakymo marža padengia finansavimo kaštus ir dar lieka pelno, sprendimas tampa akivaizdus. Būtent tokiais atvejais verslo paskola veikia kaip katalizatorius, leidžiantis pasinaudoti galimybe, kuri priešingu atveju praeitų pro šalį.
Panašūs skaičiavimai taikomi ir kitose situacijose: naujos rinkos užkariavimas, sezoninių svyravimų suvaldymas, konkurencinio pranašumo įgijimas.
Ką vertina finansuotojai
Prieš priimant sprendimą, verta pažvelgti į situaciją iš kitos pusės. Finansavimo įstaigos nėra suinteresuotos teikti lėšų projektams, kurie akivaizdžiai žlugs – tai neatitinka nė vienos šalies interesų.
Vertinami keli pagrindiniai aspektai: verslo istorija ir stabilumas, pinigų srautai, turimas užstatas arba jo alternatyvos, konkreti finansavimo paskirtis. Verslininkas, kuris aiškiai suvokia, kam reikalingos lėšos ir kaip jos bus grąžintos, turi kur kas didesnes galimybes gauti palankias sąlygas.
Paradoksalu, tačiau kartais atsisakymas suteikti finansavimą gali būti vertingesnis nei sutikimas. Tai signalas, kad verslo modelis turi spragų, kurias verta ištaisyti prieš prisiimant papildomus įsipareigojimus.
Alternatyvūs šaltiniai keičia rinką
Tradiciškai verslo finansavimas buvo bankų prerogatyva. Ši situacija sparčiai kinta. Tarpusavio skolinimo platformos, rizikos kapitalo fondai, verslo angelai – pasirinkimų spektras išsiplėtė.
Kiekvienas šaltinis turi savų privalumų ir trūkumų. Bankai siūlo žemesnes palūkanas, tačiau procesas ilgesnis ir reikalavimai griežtesni. Alternatyvūs finansuotojai veikia greičiau ir lankščiau, tačiau kaina paprastai aukštesnė.
Protingas verslininkas neapsiriboja vienu variantu. Skirtingoms reikmėms tinka skirtingi sprendimai, o optimalus rezultatas dažnai pasiekiamas derinant kelis šaltinius.
Psichologinis aspektas
Apie finansinius rodiklius kalbama daug, tačiau retai minimas psichologinis skolinimosi poveikis. Įsipareigojimai sukuria papildomą spaudimą, kuris vienus mobilizuoja, o kitus paralyžiuoja.
Sąžiningas savęs įvertinimas prieš priimant sprendimą – būtinas žingsnis. Jei mintis apie skolą kelia nuolatinį nerimą, galbūt verta rinktis lėtesnį, bet ramesnį augimo kelią. Jei tai motyvuoja veikti efektyviau – finansavimas gali tapti ne tik finansiniu, bet ir psichologiniu įrankiu.
Esmė – ne pati skola, o jos panaudojimas
Verslo pasaulyje skolinimasis nėra nei gėris, nei blogis – tai priemonė. Kaip ir bet kuri priemonė, ji gali būti naudojama išmintingai arba neapgalvotai.
Įmonės, kurios skolinasi turėdamos aiškų planą, suprasdamos rizikas ir gebėdamos valdyti pinigų srautus, dažniausiai pasiekia geresnių rezultatų nei tos, kurios vengia bet kokių įsipareigojimų. Svarbu ne vengti rizikos, o išmokti ją apskaičiuoti.
