Perdegęs darbe? Grįžęs iš kelionės jautiesi tarsi pratrūkęs balionas? O gal peršalimo virusas sugriovė visus planus? Tokiais momentais mintis apie greitą būdą atsigauti nebeatrodo keista. Nenuostabu, kad intraveninės terapijos vis dažniau tampa pasirinkimu, kuris, atrodo, galėtų pagreitinti kūno atsistatymą ir vėl įjungti „gyvybės režimą“.
Klausimas – ar toks „kokteilis tiesiai į veną“ tikrai daro stebuklus?
Vienos procedūros istorija, kurią sunku pamiršti
Rasa, 36 metų vadybininkė, prisimena dieną, kai po 3 savaičių darbo be poilsio atsidūrė klinikoje: „Jaučiausi kaip tuščias maišas. Nusprendžiau išbandyti intraveninę terapiją. Man lašino vitaminų mišinį, gulėjau tyliai, o slaugytoja kartas nuo karto paklausdavo, ar viskas gerai.“
Ar padėjo? „Kitą rytą atsibudau be rūko galvoje. Nebuvo stebuklo, bet jaučiau, kad energija po truputį grįžta. Tą dieną nebegėriau keturių kavų, užteko dviejų.“
Ir ji ne viena. Žmonės vis dažniau ieško būdų „sugrąžinti“ save į formą, ypač kai tradiciniai metodai nepadeda taip greitai, kaip norėtųsi.
Kodėl kai kuriems tai atrodo kaip greitas išsigelbėjimas?
Pirmas dalykas, kuris vilioja – greitis. Per valandą ar dvi galima pasikrauti vitaminų bei mineralų tiesiai į kraujotaką, praleidžiant virškinimo sistemą. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie serga, turi skrandžio problemų arba jaučia ryškų nuovargį.
Dažniausiai pasirenkami mišinių tipai apima:
Vitaminų B grupės papildymą (dažnai siejamą su energija ir nervų sistemos veikla)
Vitaminą C, kuris siejamas su imunitetu
Magnį ir elektrolitus, svarbius atsistatymui po ligos ar dehidratacijos
Aminorūgštis, kurios siejamos su raumenų atsistatymu po fizinio krūvio
Tačiau net ir tai nereiškia, kad visi išėję iš klinikos pradeda šokti. Kai kurie žmonės nejaučia jokio skirtumo, ypač jei jų organizmui faktiškai nieko netrūko.
Ko dažnai nepasako reklamos?
Kad ir kaip gražiai skambėtų „greitas poveikis“, verta žinoti ir kitą pusę. Medikai sako aiškiai: jeigu žmogus maitinasi subalansuotai, organizmui retai kada trūksta tiek daug vitaminų, kad reikėtų jų papildymo tiesiai į veną.
Be to, bet koks įsikišimas į organizmą – net ir „natūraliu“ tikslu – gali sukelti nemalonių pojūčių: galvos svaigimą, pykinimą, skausmą punkcijos vietoje ar net alerginę reakciją.
Ir, žinoma, svarbu, kur atliekama procedūra. Ne kiekvienas grožio salonas ar „detoksikacijos kambarys“ yra saugi vieta leistis į veną bet ką. Lašelinė nėra limonadas.
Kada verta apie tai pagalvoti?
Yra situacijų, kai intraveninės terapijos gali padėti:
Po intensyvaus fizinio ar emocinio streso
Po ilgos ligos ar gydymo antibiotikais
Kai maistas neįsisavinamas dėl virškinimo problemų
Esant gydytojo diagnozuotam tam tikrų medžiagų trūkumui
Tačiau, jeigu tiesiog norisi energijos, gal geriau pradėti nuo kokybiško miego, daugiau vandens ir poilsio be telefono rankose.
Realybė – tarp efekto ir iliuzijos
Vitaminų kokteiliai į veną nėra blogis. Jie gali turėti vietą. Bet kol neatsakysi sau, ko tau trūksta – poilsio ar medicininės pagalbos – net geriausias tirpalas neveiks.
Ir nors lašelinė gali atrodyti kaip stebuklingas raktas nuo visų problemų, kartais geriausia terapija būna dvi valandos ramybės, miegas ir šiltas sriubos dubuo.
