Viskas prasideda gražiai – šilta diena, giedras dangus, draugai šalia, laužas spragsi. Bet kai praėjo jau trečia valanda sėdėjimo ant kuprinės ar medžio šakos, ir nugara ima priminti apie save, tada supranti: stovyklavimas nėra tik palapinė ir miegmaišis. Poilsiui reikia vietos atsipūsti, o ne tempti laiką kito pasivaikščiojimo link.

Ir čia į sceną išeina baldai. Ne namų svetainės, o tie, kurie sukurti išgyventi lietų, ugnies kvapą, purvą ir nuovargį. Aktyvus laikas gamtoje dažnai būna trumpas – tad kodėl leisti jį nepatogiai susirietus?

Ne visi kėdės variantai vienodi

Kartą pabandžiau žygio metu išsiversti be kėdės. Na, galvojau, kam temptis? Ir viskas atrodė normalu iki vakaro, kai ugnis įsižiebė, visi susėdo, o aš… stypsojau. Pasidėjęs striukę ant žemės – vis tiek šalta, šlapia, nepatogu. Tada supratau, kad net ir paprasčiausia sulankstoma kėdė su atrama būtų išgelbėjus vakarą.

Yra modeliai su atlošu, be jo, aukštesni, žemi – ir visi jie tinka skirtingoms situacijoms. Trumpam žygiui – kompaktiška, lengva. Stovyklaujant su šeima – su gėrimų laikikliu, paminkštinta sėdyne. Nėra čia vieno teisingo pasirinkimo, bet kai kuri kėdė pasitaiko tokia patogi, kad net miške pasijunti lyg namie – tada supranti, kad buvo verta.

Stalas keičia viską

Kol valgai iš dubenėlio rankose, atrodo, kad viskas tvarkoje. Kol reikia supjaustyti kažką, atsukti dangtelį, pasiruošti pusryčius. Ant kelių visko nepadėsi. Turėjau stovyklą prie upės, kur bandėme „įsikurti be stalo“. Pusė gaminimo vyko ant kuprinių, kita pusė – rankose. Su stalu viskas paprasčiau: vienas ruošia, kitas valgo, trečias jau pila kavą.

O jei stalas sulankstomas – viskas telpa į bagažinę ar net dviračio krepšį. Tik neieškok labai aukšto ar didelio – svarbiau, kad būtų stabilus, lengvai pastatomas ir neklibėtų nuo pirmo vėjo.

Gultai, hamakai ar nieko?

Kai lieka laiko nieko neveikti, kūnas prašo pailsėti tikrai. Ne atsisėsti – o išsitiesti. Hamakas, jei kabini tarp medžių – nuostabus dalykas. Suplaukęs kūnas švelniai įsikuria, o jei dar įsisupai… miegas ateina greičiau nei planavai. Tiesa, ne visur yra kur jį pakabinti. Todėl verta turėti gultą. Lengvas, tvirtas, dažnai susilanksto vos keliais judesiais.

Teko vieną vasarą miegoti ant gulto vietoj miegmaišio – neplanavau, bet buvo per karšta. Ir, stebėtinai, išsimiegojau geriau nei daugelyje stovyklų. Tai nėra būtinybė, bet jeigu važiuoji ilsėtis, o ne save kankinti – kodėl ne?

Aktyvus laikas gamtoje gali būti ne tik su nuotykiais, bet ir su komfortu. Ir tas komfortas ateina ne iš papildomo pledo ar dviejų akmenų po užpakaliu. Ateina iš daiktų, kurie sukurti būtent poilsiui.