Terasa atrodo paprastai. Lentos, sijos, sraigtai – sudėlioji ir mėgaujiesi. Todėl tiek daug žmonių stato patys arba samdo pigiausią meistrą. O paskui forumuose rašo: „Ką dariau blogai?”
Per dešimt metų mačiau dešimtis terasų. Puikių ir tragiškų. Skirtumas dažniausiai ne medžiagose – o sprendimuose, priimtuose dar prieš pirmą lentą.
1. Per žema konstrukcija
Klasika. Terasa beveik ant žemės – atrodo tvarkingai, lengva užlipti. Po dvejų metų – pūva iš apačios.
Tarp žemės ir terasos apačios turi būti bent 15–20 centimetrų. Geriau – daugiau. Oras turi cirkuliuoti, drėgmė – išgaruoti. Kitaip po lentomis susidaro šiltnamis puviniams.
Jei sklypas žemas, drėgnas – dar aukščiau. Arba betoniniai pamatai, keliantys konstrukciją virš probleminės zonos.
2. Nėra nuolydžio
Vanduo turi kur nors nutekėti. Jei terasa lygi kaip stalas – vanduo stovi balose, mirksta į medieną, kaupiasi prie sienos.
Minimalus nuolydis – 1–2 procentai nuo namo. Tai vos pastebima akimi, bet vanduo jau žino, kur tekėti.
Nuolydį galima padaryti sijų aukščiu arba pačių lentų kryptimi. Svarbu, kad būtų – ir kad būtų tinkama kryptimi.
3. Lentos per arti viena kitos
Šlapia mediena brinksta. Jei lentos sumontuotos be tarpo – karštą drėgną dieną jos pradės stumti viena kitą, kilti, deformuotis.
Tarpas tarp lentų – 5–8 milimetrai. Atrodo nedaug, bet tai erdvė medienos judesiams ir vandens nutekėjimui.
Terasinės lentos turi būti montuojamos su tarpikliais – specialiais įrankiais arba bent jau vinimis, kurios užtikrina vienodą atstumą. Akimi – nepavyks.
4. Taupymas ant konstrukcijos
Viršutinės lentos matomos – į jas investuoja. Konstrukcija nematoma – čia taupo.
Blogiausia vieta taupyti.
Pakalimo lentos ir sijos laiko viską. Jos nešios jūsų šeimos svečių svorį, baldus, grilį, vaikus. Jei bus per silpnos – terasa šoks ir girgždės. Jei supus – griūva viskas.
Konstrukcijai – impregnuota mediena, didesnis skerspjūvis nei „turėtų pakakti”, nerūdijantys tvirtinimai. Čia ne vieta eksperimentams.
5. Sraigtai per paviršių
Matomi sraigtų galvučių taškeliai – nebūtinai blogai. Blogai, kai tie taškeliai rūdija, traukia drėgmę, pradeda pūti.
Lauko terasai – tik nerūdijančio plieno arba specialūs terasiniai sraigtai. Paprastas cinkuotas metalas po poros metų paliksite rudas dėmes ant kiekvienos lentos.
Alternatyva – paslėptas tvirtinimas specialiais klipais. Brangiau, ilgiau, bet terasa atrodo švariai, be taškų.
6. Sijos per retai
Ekonomija sijose – dažna klaida. Vietoj sijų kas 40 centimetrų – kas 60. Vietoj kas 60 – kas 80. Medžiagos mažiau, pigiau.
Paskui lentos linksta tarp sijų. Vaikštai ir jautiesi kaip ant tramplino. Po metų – matomos įlinkusios vietos, lentos pradeda skilti ties atramomis.
Sijų atstumas priklauso nuo lentų storio ir medienos tipo. 25 mm lentoms – sijos kas 40–50 cm maksimum. Storesnėms galima rečiau. Bet geriau per daug nei per mažai.
7. Nėra ventiliacijos po terasa
Uždara erdvė po terasa – drėgmės spąstai. Net jei konstrukcija paaukštinta, bet šonai užkalti – oras necirkuliuoja, drėgmė nekur nedingsta.
Bent du priešingi šonai turi būti atviri arba su ventiliacinėmis grotelėmis. Oras turi tekėti, drėgmė – išgaruoti.
Jei po terasa gyvena katinai ar šunys – gerai. Jie neleis kurtis drėgmės pertekliui. Jei nieko negyvena – bent jau neuždarykite hermetiškai.
8. Terasa priklijuota prie namo
Terasa turi „kvėpuoti” atskirai nuo namo. Mediena juda – plečiasi, traukiasi, gyvena savo gyvenimą. Namas irgi juda, bet kitaip.
Jei terasa pritvirtinta prie sienos kietai – ties jungtimi atsiras įtempiai. Lentų galai kils, plys, deformuosis.
Tarp terasos ir sienos – kompensacinė siūlė. Nedidelis tarpas, uždengtas apdailos juosta. Atrodo tvarkingai, bet leidžia judėti.
9. Neapgalvotas priėjimas prie konstrukcijos
Po penkių metų reikės patikrinti, kas dedasi po terasa. Pakeisti supuvusią siją. Pataisyti tvirtinimą.
Jei terasa uždara iš visų pusių, lentos prigludusios, patekti po apačia neįmanoma – turėsite ardyti viršų.
Bent viena vieta turi būti prieinama: nuimamos lentos, atverčiamas liukas, laisvas šonas. Ateities jūs padėkos praeities jums.
Kodėl tai svarbu
Terasa – ne baldas, kurį pakeisi po poros metų. Tai statinys, kuris turi tarnauti dešimtmečius. Kiekviena klaida dauginasi iš laiko.
Per žema konstrukcija + blogas drenažas + uždara ventiliacija = puvimas per trejus metus.
Gera konstrukcija + teisingi tarpai + kokybiški tvirtinimai = terasa, ant kurios sėdės jūsų vaikai su savo vaikais.
Prieš pradedant
Keletas klausimų sau:
Ar esu tikras dėl matmenų? Ar šeši metrai tikrai užteks, o gal norėsiu daugiau?
Ar pagalvojau apie priėjimą iš namo? Slenksčio aukštį? Durų atidarymą?
Ar žinau, kur saulė, kur šešėlis? Ar terasa bus kepinama vidurdienį, kai norėsiu ja naudotis?
Ar turiu planą, kas bus po terasa? Žolė? Žvyras? Betonas?
Ar biudžete yra vietos netikėtumams? Nes jų bus.
Gera terasa – ne ta, kuri gražiausia pirmą dieną. Gera terasa – ta, kuri atrodo beveik taip pat po dešimties metų. Ir kuri per tuos dešimt metų nekėlė jokių problemų.
