Mokytojai rūpinasi viskuo – mokinių pažanga, tėvų lūkesčiais, programomis, projektais, būreliais. Savimi – paskiausiai. Tai matyti ir iš to, kad daugelis pedagogų net nepagalvoja apie darbo kėdes kaip apie investiciją į savo sveikatą. Sėdi ant to, kas yra. Dažniausiai – ant to, kas liko.
Mokytojo darbo dienos realybė
Populiarus mitas – mokytojai visą dieną stovi. Realybė sudėtingesnė. Taip, pamokų metu dauguma juda po klasę, rašo lentoje, bendrauja su mokiniais. Bet tai tik viena dienos pusė.
Kita pusė – pasiruošimas, taisymas, dokumentacija. Valandos prie stalo namuose ar mokytojų kambaryje. Sąsiuvinių krūvos, el. dienynas, individualūs ugdymo planai, charakteristikos. Visa tai daroma sėdint. Ir dažniausiai – sėdint ant bet ko.
Mokyklų biudžetuose mokytojų kambario baldai retai būna prioritetas. Kėdės čia gyvena dešimtmečius, o jų ergonomika – sovietmečio lygio. Todėl namų darbo vieta tampa vienintele zona, kurią mokytojas gali kontroliuoti.
Specifiniai mokytojo poreikiai
Mokytojo darbas prie stalo skiriasi nuo tipinio biuro darbuotojo. Pirma – nuolatinis pasilenkimas. Taisyti rašto darbus reiškia žiūrėti žemyn, ne į ekraną. Tai apkrauna kaklą ir pečius kitaip nei įprastas kompiuterinis darbas.
Antra – dažnas atsistojimas ir atsisėdimas. Mokytojas retai sėdi valandą be pertraukos. Pakyla pasižiūrėti knygą lentynoje, nueina iki spausdintuvo, grįžta. Kėdė turi būti stabili šiuose judesių cikluose – ratukų kokybė ir atramos patikimumas čia svarbiau nei atrodo.
Trečia – ilgos vakaro sesijos. Kai šeštadienį reikia pataisyti 90 rašinių, sėdėjimas užtrunka. Ir būtent tada pajuntama, ar kėdė tikrai tinkama, ar tiesiog „pakenčiama”.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis
Juosmens atrama – ne prabanga, o būtinybė. Mokytojai, ypač vyresni, dažnai skundžiasi apatinės nugaros dalies skausmais. Reguliuojama juosmens pagalvėlė arba anatominė atlošo forma gali kardinaliai pakeisti situaciją.
Sėdynės gylis – svarbus aspektas, apie kurį retai kalbama. Per gili sėdynė spaudžia pakinklius, per sekli – nepakankamai palaiko šlaunis. Idealiu atveju tarp sėdynės krašto ir kelių turėtų likti 5–7 cm tarpas.
Porankiai – dviprasmis elementas. Rašant rankomis jie trukdo, nes neleidžia prisistumti arčiau stalo. Tačiau skaitant ar dirbant kompiuteriu – padeda atpalaiduoti pečius. Geriausias sprendimas – atlenkiami arba reguliuojamo aukščio porankiai.
Medžiaga – audinio apmušalas kvėpuoja geriau nei oda ar eko oda. Mokytojų kambariai ne visada gerai vėdinami, o namie šildymo sezonas ilgas. Prakaitavimas – ne tik komforto, bet ir higienos klausimas.
Biudžeto dilema
Mokytojo atlyginimas nėra tas, kuris leistų lengvai investuoti 400–500 eurų į biuro kėdę. Tai suprantama. Tačiau žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos, nugaros skausmai kainuoja daugiau – ir pinigais, ir gyvenimo kokybe.
Vidutinės kategorijos ergonominė kėdė 150–250 eurų kainų diapazone gali tarnauti 7–10 metų. Tai maždaug 2 eurai per mėnesį. Skaičiai, kurie atrodo kitaip nei pradinė kaina.
Jei biudžetas labai ribotas, pirmiausia verta atsisakyti vizualinių priedų – chromuotų detalių, odinės apdailos, madingų spalvų. Geriau paprasta išvaizda su kokybiška mechanika nei efektinga kėdė, kuri po metų pradės girgždėti.
Ką renkasi patyrę kolegos
Kalbant su mokytojais, kurie jau investavo į savo darbo vietą, išryškėja kelios tendencijos. Daugelis renkasi klasikines ergonomines kėdes su tinkleliu atlošo dalyje – jos lengvesnės ir geriau vėdinamos nei tradicinės.
Kai kurie pamėgo vadinamuosius „aktyvaus sėdėjimo” sprendimus – balansinius pagrindus ar kėdes be fiksuoto atlošo. Tačiau čia nuomonės išsiskiria. Jaunesniems tai patinka, vyresni dažniau lieka prie tradicinės formos su gera atrama.
Reguliuojamo aukščio stalai irgi minimi kaip alternatyva – galimybė dalį darbo atlikti stovint. Bet tai jau kita investicija ir kitas pokalbis.
Praktiški žingsniai
Prieš perkant – išbandykite. Baldų salonuose galima atsisėsti ir pajusti, ar kėdė tinka jūsų kūno proporcijoms. 15 minučių parduotuvėje neatskleis visko, bet padės atmesti aiškiai netinkamus variantus.
Atkreipkite dėmesį į garantiją. Rimti gamintojai siūlo 2–5 metų garantiją mechanizmams. Tai rodiklis, kad jie pasitiki savo produktu.
Paskaitykite atsiliepimus, bet filtruokite. Žmogus, kuris sėdi 2 valandas per savaitę, ir tas, kuris sėdi 4 valandas kasdien, turės skirtingas patirtis su ta pačia kėde.
Pabaigos mintis
Mokytojo darbas neįmanomas be sveikos nugaros. Stovėjimas prie lentos, pasilenkimas prie mokinio suolo, valandos taisant darbus – visa tai apkrauna stuburą. Gera kėdė neišspręs visų problemų, bet ji gali būti pradžia rūpinimosi savimi. O tai – įgūdis, kurį mokytojai dažnai pamiršta praktikuoti.
