Beveik kiekvienas žmogus turi apgamų. Vieni gimsta su jais, kiti atsiranda vaikystėje ir paauglystėje, kai oda intensyviai keičiasi. Dauguma apgamų yra visiškai nepavojingi — tai tiesiog melanocitų, pigmentą gaminančių ląstelių, sankaupa viršutiniuose odos sluoksniuose. Tačiau nedidelė dalis gali keistis ir kelti rimtesnių klausimų. Mokėti atpažinti, kurie pokyčiai yra normalūs, o kurie verti dėmesio — tai įgūdis, kuris aktualus nuo paauglystės iki senatvės, todėl net apgamų šalinimas lazeriu šiandien laikomas ne kosmetine procedūra, o prevencinės dermatologijos dalimi.
Kas iš tikrųjų yra apgamas
Apgamas (medicinoje — melanocitinis nevus) susidaro, kai melanocitai — odos ląstelės, gaminančios pigmentą melaniną — susirenka į vieną vietą vietoj to, kad pasiskirstytų tolygiai. Rezultatas — tamsesnė dėmelė, kuri gali būti plokščia arba šiek tiek iškilusi, ruda, juoda ar kūno spalvos.
Vidutinis europietis turi nuo 10 iki 40 apgamų. Dauguma jų atsiranda iki trisdešimties metų amžiaus, o aktyviausias formavimosi laikotarpis — paauglystė, kai hormoniniai pokyčiai skatina melanocitų aktyvumą. Todėl visiškai normalu, kad penkiolikmečiui ar šešiolikmečiui ant kūno pasirodo nauji apgamai, kurių anksčiau nebuvo.
ABCDE taisyklė: paprastas būdas stebėti pokyčius
Dermatologai sukūrė paprastą sistemą, padedančią atpažinti potencialiai pavojingus apgamų pokyčius. Ji vadinama ABCDE taisykle ir tinka bet kam — nereikia jokio medicininio išsilavinimo.
A — asimetrija. Jei apgamo viena pusė skiriasi nuo kitos — tai signalas. Normalūs apgamai paprastai būna simetriški.
B — briaunos (kraštai). Nelygūs, dantyti ar neryškūs kraštai gali rodyti netipinį augimą. Sveiki apgamai dažniausiai turi aiškius, lygius kontūrus.
C — colour (spalva). Jei apgamas turi kelias spalvas — rudą, juodą, rausvą, baltą vienoje dėmėje — tai priežastis atkreipti dėmesį. Vienoda spalva per visą apgamą yra geras ženklas.
D — diametras. Apgamai, didesni nei šeši milimetrai (maždaug pieštuko trintuko dydžio), statistiškai turi didesnę riziką. Tačiau ir mažesni gali būti probleminiai, jei keičiasi.
E — evoliucija. Svarbiausias kriterijus. Bet koks pokytis — dydžio, formos, spalvos, paviršiaus tekstūros — yra priežastis kreiptis į dermatologą. Stabilus apgamas, kuris atrodo taip pat kaip prieš metus, paprastai yra saugus.
Saulė ir apgamai: ryšys, kuris prasideda paauglystėje
Ultravioletiniai spinduliai yra pagrindinis išorinis veiksnys, skatinantis naujų apgamų atsiradimą ir esamų pokyčius. Tyrimai rodo, kad nudegimų saulėje skaičius vaikystėje ir paauglystėje tiesiogiai koreliuoja su melanominės odos vėžio rizika vėlesniame amžiuje.
Tai nereiškia, kad reikia vengti saulės. Tai reiškia, kad apsauga turi tapti įpročiu — kaip dantų valymas ar rankų plovimas. SPF 30 ar aukštesnis kremas, pakartotinis tepimas kas dvi valandas, vengimas tiesioginio saulės poveikio piko metu (11–15 val.) — tai paprastos priemonės, kurios ženkliai sumažina riziką.
Mokyklose šis klausimas vis dažniau įtraukiamas į sveikatos ugdymo programas, tačiau praktikoje dauguma paauglių SPF kremus naudoja tik paplūdimyje — o kasdienio naudojimo idėja jiems atrodo perdėta. Dermatologai su tuo nesutinka: kasdienė apsauga yra svarbiausia, nes kumuliacinis UV poveikis kaupiasi tyliai ir nepastebimas dešimtmečius.
Svarbu ir tai, ką dauguma jaunų žmonių ignoruoja — soliariumas. Pasaulinė sveikatos organizacija soliariumo UV spinduliuotę klasifikuoja kaip pirmosios grupės kancerogeną — tai ta pati kategorija kaip tabako dūmai ir asbestas. Tyrimai rodo, kad naudojimas iki trisdešimties metų amžiaus padidina melanoma riziką 75 procentais. Daugelyje Europos šalių soliariumas jau draudžiamas nepilnamečiams, o Lietuvoje ši diskusija taip pat vyksta.
Kada kreiptis į gydytoją
Ne kiekvienas apgamo pokytis reiškia pavojų. Tačiau yra situacijų, kai konsultacija būtina: apgamas pradėjo niežtėti ar kraujuoti, pakeitė formą per trumpą laiką, atsirado naujas tamsus apgamas po trisdešimties metų amžiaus, arba apgamas atrodo visiškai kitoks nei visi kiti ant kūno (vadinamasis „bjauriojo ančiuko” požymis).
Dermatologinė konsultacija dažniausiai prasideda nuo dermatoskopijos — neinvazinio tyrimo, kai gydytojas per specialų prietaisą apžiūri apgamo struktūrą. Jei apgamas kelia abejonių, jis gali būti pašalinamas ir siunčiamas histologiniam tyrimui. Šiandien didelė dalis apgamų šalinami lazeriu arba chirurgiškai — metodo pasirinkimas priklauso nuo apgamo tipo, vietos ir gydytojo rekomendacijos.
Plačiau apie šalinimo metodus galima rasti specializuotuose šaltiniuose, pavyzdžiui, informaciniame puslapyje apie apgamu salinimas, kur pateikiama procedūrų eiga ir indikacijos.
Ko verta išmokti jau dabar
Apgamų stebėjimas nėra sudėtingas ir nereikalauja specialaus pasirengimo. Pakanka kartą per mėnesį atidžiau apžiūrėti savo odą — veidrodžio pagalba ar paprašant artimo žmogaus pažiūrėti sunkiai matomose vietose (nugaroje, pakaušyje). Jei turite daugiau nei penkiasdešimt apgamų arba šeimoje buvo melanoma — reguliarūs dermatologiniai patikrinimai yra rekomendacija, o ne pasirinkimas.
Tai vienas tų sveikatos įgūdžių, kurie kainuoja nulis eurų, užtrunka penkias minutes ir gali padaryti esminį skirtumą. Kuo anksčiau jis tampa įpročiu — tuo geriau. O jei mokykloje ši tema dar nebuvo aptarta — galbūt verta pasiūlyti biologijos ar sveikatos ugdymo mokytojui. Viena pamoka apie odos apsaugą ir apgamų stebėjimą gali turėti didesnį ilgalaikį poveikį nei bet koks įsimintinas faktas apie mitochondriją.
