Telefonas suvibruoja, ekrane nepažįstamas numeris. Pakeli ragelį, o kitame gale mandagus balsas paaiškina, kad „tik nori suderinti susitikimą“. Žinomas scenarijus, ir, pasirodo, ne toks nekaltas, kaip skamba.
Kodėl skambučiai nesiliauja
Dalis įmonių skambina remdamosi kiekiu: kuo daugiau numerių surinkta, tuo daugiau žmonių pakelis ragelį. Nežinomas numeris veikia dar ir psichologiškai. Žmogus atsiliepia dar nespėjęs pagalvoti, kas skambina ir kam, o spaudimas atsakyti greitai palieka mažiau laiko atsisakyti.
Dažnas triukas – skambutį pateikti kaip „susitikimo suderinimą“ ar „trumpą apklausą“. Tačiau jei skambučio tikslas galiausiai yra kažką parduoti ar pristatyti paslaugą, tai vis tiek yra tiesioginė rinkodara. Pavadinimas teisinio vertinimo nekeičia.
Ką šiuo klausimu sako taisyklės
Asmens duomenų apsaugą ES reglamentuoja BDAR (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), o rinkodarą elektroninių ryšių priemonėmis papildomai tvarko nacionaliniai elektroninių ryšių įstatymai. Pagrindinės mintys paprastos:
- Sutikimas turi būti išankstinis. Pirmiausia žmogus sutinka, tik tada su juo susisiekiama, ne atvirkščiai.
- Sutikimas turi būti konkretus ir laisvas. Jis susijęs su aiškiu tikslu, o ne įrašytas smulkiu šriftu kitos paslaugos sąlygose.
- Teisė nesutikti. BDAR suteikia teisę bet kada paprieštarauti, kad asmens duomenys būtų naudojami tiesioginei rinkodarai, ir prašyti juos ištrinti.
Svarbiausia: pareiga įrodyti, kad sutikimas buvo gautas, tenka skambinančiai įmonei, o ne jums.
Trys sakiniai, kurie sukuria aiškią ribą
Pokalbio metu nereikia ginčytis ar aiškintis. Užtenka ramiai pasakyti vieną aiškų sakinį. Štai trys formuluotės nuo švelnesnės iki griežčiausios:
1. „Nesu davęs sutikimo rinkodaros skambučiams, prašau pašalinti šį numerį iš savo duomenų bazės.“
Tai pats paprasčiausias variantas. Jis ir informuoja, ir pateikia konkretų prašymą.
2. „Šis skambutis yra neprašytas, remiuosi BDAR ir elektroninių ryšių įstatymu, tolesnio kontakto neleidžiu.“
Čia jau minima teisinė pagrindas. Konsultantas supranta, kad kalbasi su žmogumi, žinančiu savo teises.
3. „Prašau nutraukti bet kokį bendravimą. Jei manote, kad turite sutikimą, pateikite jį raštu arba kitoje patikimoje laikmenoje.“
Tai griežčiausias variantas: jis perkelia įrodinėjimo naštą skambinančiajai pusei.
Visos trys frazės veikia dėl to paties: jos ramios, konkrečios ir nepalieka vietos „o gal tik minutėlei“.
Kodėl kartais vis tiek skambina
Net jei viską pasakėte teisingai, kartais skambučiai tęsiasi. Priežasčių gali būti kelios:
- numeris gali būti perduotas kitam rangovui ar partnerių sąrašui;
- skambina kita įmonė, kuri jūsų prašymo apskritai negavo;
- prašymas buvo ištartas žodžiu ir niekur neužfiksuotas.
Todėl verta prašymą pakartoti raštu: el. paštu ar per įmonės kontaktų formą. Rašte nurodykite savo numerį, datą ir tai, kad prieštaraujate rinkodarai. Toks pranešimas palieka pėdsaką, kurį įmonė privalo apdoroti.
Kur kreiptis, jei neveikia
Jei įmonė prašymo nepaiso, galima pateikti skundą duomenų apsaugos priežiūros institucijai. Lietuvoje tai Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Skundą verta papildyti skambučių datomis ir laiku, numeriais bei, jei yra, rašytiniu prašymu, kurį siuntėte.
Svarbiausia
Nepageidaujamų skambučių nereikia kęsti kaip neišvengiamos kasdienybės. Taisyklės aiškios: rinkodarai reikia sutikimo, o jį atšaukti galima bet kada. Vienas ramus, aiškus sakinys dažnai atlieka daugiau nei pusvalandis aiškinimosi.
