Penktą ryto ant slenksčio guli pelė. Katė sėdi šalia ir laukia, kol kas nors atidarys duris ir įvertins. Tokį vaizdą kaimo sodyboje ar sodų bendrijoje matė beveik kiekvienas, kas laiko katę, kuri išleidžiama į lauką, ir beveik kiekvienas mano, kad naktį ji buvo kažkur toli – miške, pievoje, už kelio. Mokslininkai nusprendė patikrinti, kur iš tikrųjų, ir uždėjo GPS antkaklius beveik tūkstančiui kačių. Atsakymas pasirodė gerokai arčiau namų, nei tikėjosi savininkai.

Šis klausimas nėra vien smalsumas. Naminių kačių Lietuvoje – šimtai tūkstančių, o kaimuose ir sodų bendrijose dauguma jų vaikšto laisvai. Kai kalbama apie jų poveikį paukščiams ir smulkiems žinduoliams, dažniausiai kaltinamos benamės katės, o naminė, kuri vakare grįžta į virtuvę, atrodo nekalta. Tyrimas rodo, kad problema kaip tik priešinga: naminės katės pavojingos ne todėl, kad eina toli, o todėl, kad neina niekur.

Kiek iš tikrųjų nueina katė

Šiaurės Karolinos valstijos universiteto mokslininkų grupė sekė 925 kates iš šešių šalių – daugiausia JAV, Jungtinės Karalystės, Australijos ir Naujosios Zelandijos. Kiekviena katė kelias dienas nešiojo GPS įrenginį, o savininkai vedė medžioklės dienoraštį. Vidutinė vienos katės teritorija pasirodė esanti 3,6 hektaro – maždaug penki futbolo aikštės dydžio sklypai. Bet vidurkis čia apgaulingas: dauguma kačių nuo namų nenutolo daugiau nei 100 metrų, o visą kvadratinį kilometrą apėjo tik trys katės iš visų 925.

Dar svarbiau, kur tas laikas praleidžiamas. Trys ketvirtadaliai kačių bent 90 procentų laiko praleido žmogaus sutvarkytose vietose: kiemuose, soduose, aikštelėse, pakelėse. Ne miške ir ne pievoje. Panašaus dydžio laukiniai plėšrūnai užima nuo 11 iki 1 250 kartų didesnes teritorijas, tad jų poveikis pasiskirsto plačiai. Katės poveikis susitelkia į kelis kiemus.

Kodėl pelė ant slenksčio yra tik dalis tiesos

Savininkai tyrime pranešė vidutiniškai apie 3,5 sugauto gyvūno per mėnesį, tai yra apie 42 per metus. Mokslininkai šį skaičių laiko gerokai sumažintu, nes katė namo parneša ne viską. Kitas tyrimas, atliktas Džordžijos universitete, 55 katėms uždėjo mažas kameras ir nustatė, kad namo parnešama tik 23 procentai grobio. Beveik pusė paliekama ten, kur sugauta, likusi dalis suvalgoma iš karto. Įvertinus tai, tipiška laisvai vaikštanti katė per metus gali sugauti nuo 50 iki 139 gyvūnų – pelių, pelėnų, paukščių, driežų.

Vis dėlto iš to daryti išvados, kad kiekviena kiemo katė yra ekologinė nelaimė, negalima, nes skaičiai labai skiriasi priklausomai nuo katės amžiaus, vietos ir to, kiek ji šeriama. Sodyboje prie miško, kur pelių gausu, katė iš tiesų daro tai, dėl ko ją kadaise ir įsileido į namus. Bet sodų bendrijoje su lesyklėlėmis ir kelių kaimynų katėmis viename kvartale tie 50–139 gyvūnų dauginasi iš kačių skaičiaus ir tenka tiems patiems keliems šimtams metrų.

Ką galima pakeisti neuždarant katės namuose

Tyrėjai išbandė ir tai, kas įdomiausia savininkui: ar galima sumažinti medžioklę, nelaikant katės tik viduje. Dvylikos savaičių eksperimente su 355 katėmis buvo keičiamas maistas ir kasdienė rutina, o rezultatai gana netikėti.

Varpelis, kurį lietuviai perka dažniausiai, pasirodė esąs beveik bevertis – katė išmoksta judėti taip, kad jis neskambėtų. Ryškiaspalvis apvadas veikia tik paukščiams, nes jie mato spalvas, o pelės ir pelėnai – ne. O du dalykai, kurie iš tikrųjų veikia, susiję ne su katės apribojimu, o su tuo, ko jai trūksta: baltymų ir judesio. Kaip sakė vienas iš tyrėjų, savininkai gali pakeisti tai, ką katė nori daryti.

Ką daryti, jei jūsų katė vaikšto laisvai

Pažiūrėkite, ką rašo ant pašaro pakuotės: jei pirmoje sudėties vietoje grūdai, o ne mėsa, katė medžioja ir dėl alkio baltymams, ne tik iš instinkto. Skirkite dešimt minučių per dieną žaidimui su lazdele ar kamuoliuku – geriausiai vakare, prieš tą metą, kai ji paprastai išeina. Jei sode kabo lesyklėlė, pakeiskite varpelį ryškiu apvadu, o lesyklėlę pakelkite ir atitraukite nuo krūmų, iš kurių katė šoka. Ir nesitikėkite, kad katė „eina į mišką“ – pagal šį tyrimą ji greičiausiai medžioja jūsų ir kaimynų kieme.

Pelė ant slenksčio rytoj greičiausiai vėl bus. Bet jei norite, kad jų būtų mažiau, pradėkite ne nuo antkaklio, o nuo dubenėlio ir dešimties minučių vakare – tai vieninteliai du dalykai, kuriuos tyrimas išmatavo ir kurie pasiteisino.