Kai 2026 m. balandžio 10 d. kapsulė „Orion“ su keturiais astronautais nusileido Ramiajame vandenyne prie San Diego, NASA turėjo kuo didžiuotis. Artemis II įgula nuskrido toliau nuo Žemės nei bet kas iki jos. Tačiau vienas rekordas liko nepaliestas. Greičiausiais žmonėmis istorijoje tebėra trys astronautai, kurie šį rekordą pasiekė dar 1969 metais.
Trys vyrai, skriejantys 11 km per sekundę
1969 m. gegužę Apollo 10 buvo generalinė repeticija prieš pirmąjį nusileidimą Mėnulyje. Thomas Staffordas, Johnas Youngas ir Eugene’as Cernanas atliko beveik viską, ką po dviejų mėnesių padarė Apollo 11 įgula. Skirtumas vienas: jie nenusileido, o priartėjo prie Mėnulio paviršiaus maždaug iki 15 km.
Grįžtant namo, gegužės 26 d., jų komandinis modulis įskrido į atmosferą 121,9 km aukštyje. Tuo metu jis skriejo apie 11 km per sekundę. Senesniuose „Guinness“ rekordų leidiniuose nurodyta 39 897 km/h (24 791 mylia per valandą). Dabartinis „Guinness“ įrašas, perskaičiuotas iš tikslesnių duomenų, pateikia 39 937,7 km/h. Kuriuo skaičiumi remtumėtės, nė vienas žmogus Žemės atžvilgiu greičiau nėra skridęs.
Palyginimui: tokiu greičiu atstumą nuo Vilniaus iki Klaipėdos galima įveikti maždaug per 28 sekundes. Šautuvo kulka skrieja maždaug dešimt kartų lėčiau.
Kodėl taip greitai? Grįžtant iš Mėnulio, kapsulė tarsi krenta į Žemę iš labai didelio aukščio. Žemės trauka ją greitina visą kelią, todėl prie atmosferos ribos ji atskrieja daug greičiau nei, pavyzdžiui, erdvėlaivis, grįžtantis iš Tarptautinės kosminės stoties. Orbitoje aplink Žemę skriejama apie 28 000 km/h, o grįžtant iš Mėnulio – beveik 40 000 km/h.
Ką rodo Artemis II duomenys
Prieš skrydį daug kas tikėjosi, kad Artemis II šį rekordą sumuš. Skrydis iš Mėnulio ir atgal reiškia panašią fiziką: kapsulė grįžta iš toli, todėl į atmosferą įskrieja labai greitai.
NASA iš anksto paskelbė prognozę: didžiausias „Orion“ greitis prieš pat įskridimą į atmosferą turėjo siekti maždaug 23 864 mylias per valandą, arba apie 38 400 km/h. Po skrydžio agentūra pranešė, kad pirminiai vertinimai rodo, jog įskridimo greitis nuo prognozės skyrėsi mažiau nei viena mylia per valandą. NASA tinklaraščiuose minima, kad įskrendant kapsulė skriejo beveik 35 kartus greičiau už garsą.
Taigi Artemis II astronautai skrido įspūdingai greitai, tačiau keliais šimtais kilometrų per valandą lėčiau nei Apollo 10 įgula. Kai kurie leidiniai pateikė kiek didesnį, apie 39 470 km/h, skaičių, bet ir jis nesiekia 1969 m. rekordo. Pati NASA apie greičio rekordą nekalbėjo. Oficialiuose agentūros pranešimuose po skrydžio minimas tik nuotolio rekordas.
Kodėl lėčiau? Tai buvo sąmoningas inžinierių sprendimas, ir jis turi gerą paaiškinimą. 2022 m. nepilotuojamo skrydžio Artemis I metu „Orion“ šiluminis skydas apdegė kitaip, nei tikėtasi: nuo jo atskilo daugiau medžiagos. Todėl antrajam skrydžiui buvo parinkta švelnesnė įskridimo trajektorija, kuri sumažino skydo apkrovas.
Panašu, kad tai pasiteisino. NASA pranešė, kad pirminiai patikrinimai parodė normalų šiluminio skydo darbą, o medžiagos nuostoliai buvo gerokai mažesni nei per Artemis I. Įgulai svarbiausia buvo ne rekordas, o saugus grįžimas – ir jis įvyko. Kapsulė nusileido vos 2,9 mylios nuo numatyto taško, o paskutinėmis sekundėmis parašiutai ją sulėtino iki maždaug 20 mylių per valandą.
Rekordas, kurį Artemis II vis dėlto pasiekė
Tuščiomis rankomis Artemis II negrįžo. 2026 m. balandžio 6 d. Reidas Wisemanas, Victoras Gloveris, Christina Koch ir Kanados astronautas Jeremy Hansenas viršijo Apollo 13 įgulos rekordą, 1970 m. nutolusios nuo Žemės 248 655 mylias.
Didžiausias Artemis II atstumas nuo Žemės siekė 252 756 mylias, arba apie 406 770 km. Tai toliausiai, kiek žmonės kada nors buvo nutolę nuo savo planetos. Visa kelionė aplink Mėnulį ir atgal truko beveik 10 dienų, o įveiktas atstumas viršijo 1,1 mln. kilometrų.
Ką tai reiškia jums
Pirma, rekordai kosmose nėra tikslas savaime. Apollo 10 greitis buvo to meto trajektorijų pasekmė, o ne siekis kažką pagerinti. Artemis II lėtesnis grįžimas parodo, kad šiuolaikinės misijos pirmiausia renkasi saugumą.
Antra, greičio rekordas greičiausiai bus pagerintas tik tada, kai žmonės skris toliau nei Mėnulis arba grįš kitokiomis trajektorijomis. Iki tol Staffordas, Youngas ir Cernanas lieka greičiausi istorijoje, nors nė vieno iš jų jau nebėra gyvų.
Trečia, kitą kartą išgirdę, kad „technologijos visada eina į priekį“, prisiminkite šį pavyzdį. Kartais pažanga reiškia ne didesnį skaičių, o protingesnį sprendimą.
