Kai statybų bendrovė planavo darbus Fureidžio (Fureidis) pakraštyje, į pietus nuo Haifos šiaurės Izraelyje, kelyje atsidūrė nedidelis urvas. Jis buvo žinomas jau seniai: XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje tyrėjai manė, kad jis naudotas maždaug prieš 200 000 metų. Tačiau prieš pradedant statybas archeologai nusprendė pažiūrėti dar kartą.
Rezultatas, paskelbtas 2026 metų birželį, pakeitė urvo istoriją. Izraelio senienų tarnybos (Israel Antiquities Authority) archeologas Kobi Vardi ir Haifos universiteto docentas Ronas Shimelmitzas nustatė, kad žmonių protėviai čia gyveno gerokai anksčiau – iki 400 000 metų atgal.
Ką rado urve
Svarbiausi radiniai – titnaginiai įrankiai. Tarp jų yra nedideli rankiniai kirviai, gremžtukai ir pjovimo ašmenys, pagaminti stebėtinai tiksliai. Toks įrankių rinkinys būdingas vadinamajai Acheulo-Jabrudo (Acheulo-Yabrudian) kultūrai. Ji gyvavo Levanto regione maždaug prieš 400 000–250 000 metų, vėlyvajame ankstyvojo paleolito laikotarpyje.
Tai laikas, kai neandertaliečiai dar nebuvo paplitę regione, o mūsų rūšis – Homo sapiens – dar nebuvo atsiradusi. Todėl įrankių gamintojai priskiriami hominidams, kurie gyveno prieš neandertaliečius.
Urve rasta ir gyvūnų kaulų. CNN cituojamų tyrėjų duomenimis, tai danielių ir gazelių liekanos. „Euronews“ mini ir arklius bei laukinius asilus. Kartu aptikti intensyvaus ugnies naudojimo pėdsakai. Visa tai rodo, kad urve ilgesnį laiką gyveno didesnės grupės: jos medžiojo, dalijosi grobiu ir kūrė laužus.
Shimelmitzas Izraelio užsienio reikalų ministerijos birželio 11 dienos pranešime apibūdino „sudėtingą ir turtingą stovyklos gyvenimą“ ir pavadino urvą „laiko kapsule“ iš ankstyvojo paleolito pabaigos.
Urvo amžius kol kas daugiausia vertinamas pagal įrankių stilių. Archeologai gerai žino, kaip keitėsi akmens apdirbimo tradicijos, ir pagal būdingus titnago dirbinius gali priskirti sluoksnius tam tikram laikotarpiui. Acheulo-Jabrudo kultūra Levante ištirta ir kitose vietose, pavyzdžiui, Kesemo urve netoli Tel Avivo, todėl palyginti yra su kuo.
Vis dėlto tai dar ne galutinis atsakymas. Tikslesnėms datoms paprastai naudojami laboratoriniai metodai, pavyzdžiui, įkaitusio titnago ar nuosėdų tyrimai. Tyrėjai teigia, kad išsamūs darbai radimvietėje truks kelerius metus, todėl amžiaus intervalas dar gali būti tikslinamas.
Tačiau jau dabar aišku, kad 1970-ųjų prielaida apie 200 000 metų buvo per drąsiai jauna. Tai, kas atrodė kaip vėlyvo laikotarpio stovyklavietė, iš tiesų gali būti viena iš senesnių gerai išlikusių gyvenviečių regione.
Kodėl tai svarbu mokslui
Šio laikotarpio radimviečių Levante žinoma nedaug, o dauguma jų tyrimams nebeprieinamos. Nepriklausomi ekspertai, kalbinti CNN, pabrėžė tą patį. Sautamptono universiteto archeologas Armando Falcucci teigė, kad tokio amžiaus urvų nuosėdos regione yra itin retos. Edinburgo universiteto tyrėja Catriona Pickard sakė, kad radimvietė gali iš esmės pakeisti supratimą apie ankstyvąjį paleolitą Levante.
Vienos dalies vis dar trūksta. Nė viename šio laikotarpio urve iki šiol nerasta reikšmingų pačių hominidų palaikų. Todėl kol kas nežinome, kaip tiksliai atrodė žmonės, gaminę šiuos įrankius. Vardi CNN sakė, kad komanda labai tikisi rasti jų kaulų.
Platesniame kontekste Fureidžio radinys papildo Levanto vaidmenį žmonijos istorijoje. Šis siauras sausumos ruožas tarp Afrikos ir Eurazijos buvo natūralus koridorius, kuriuo per šimtus tūkstančių metų keliavo įvairios hominidų grupės. Acheulo-Jabrudo kultūra čia išsiskiria tuo, kad šalia tradicinių rankinių kirvių atsiranda daugiau ašmenų ir gremžtukų – tai rodo naujus įrankių gamybos įgūdžius. Todėl kiekviena nauja nepažeista šio laikotarpio radimvietė leidžia geriau suprasti, kaip keitėsi elgesys dar prieš atsirandant mūsų rūšiai.
Tiltas vietoj buldozerio
Galbūt maloniausia istorijos dalis – tai, kas nutiko su statybomis. Tyrėjai savo išvadas pristatė statybų bendrovei, ir sprendimas buvo rastas: urvui išsaugoti pastatytas kelio tiltas, kad radimvietė liktų prieinama tolesniems tyrimams.
Izraelio senienų tarnyba ir Haifos universitetas planuoja kelerius metus truksiančią tyrimų programą. Ateityje tikimasi radimvietę atverti ir lankytojams. Ji neretai lyginama su netoliese esančiais Nahal Mearoto urvais, kurie jau yra UNESCO pasaulio paveldo objektas.
Ką tai reiškia jums
Pirma, ši istorija rodo, kad senos datos nėra galutinės. Urvas buvo žinomas pusę amžiaus, bet tik nauji tyrimai parodė, kad jis dvigubai senesnis. Taip mokslas veikia: išvados atnaujinamos, kai atsiranda geresnių duomenų.
Antra, tai geras pavyzdys, kad paveldo apsauga ir infrastruktūra gali sugyventi. Tiltas kainavo daugiau nei paprastas pylimas, bet išsaugojo vietą, kurios niekas kitas pakeisti negali.
Trečia, kai kitą kartą laikysite rankoje titnago gabalėlį Lietuvos paplūdimyje ar lauke, prisiminkite: šis akmuo šimtus tūkstančių metų buvo svarbiausia žmonijos technologija. Fureidžio urvo gyventojai juo pjaustė mėsą, apdirbo medieną ir, labai tikėtina, mokė vienas kitą, kaip tai daryti geriau.
