Anksčiau ar vėliau ateina diena, kai vaikas pirmą kartą pats išeina į mokyklą, į būrelį arba be tėvų grįžta namo. Dažnai tai kelia daugiau nerimo tėvams nei pačiam vaikui. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai sako, kad saugumą lemia ne tai, ar vaikas atsimena maršrutą. Kur kas svarbiau, ar jis geba pastebėti riziką ir žino, ką daryti, kai kažkas nutinka ne pagal planą.
Pavojus retai prasideda nuo saldainio
Daugelis tėvų vaikus moko saugotis nepažįstamųjų, kurie siūlo saldainį ar kviečia sėsti į automobilį. Vaiko teisių gynėjai atkreipia dėmesį, kad realiame gyvenime pavojingos situacijos dažniau prasideda nuo visiškai nekalto prašymo. Nepažįstamas žmogus gali paprašyti:
- parodyti kelią;
- padėti surasti pasimetusį šunį ar katę;
- paskolinti telefoną;
- perduoti žinutę tėvams.
Todėl, pasak specialistų, vaiką reikia mokyti ne ieškoti „blogų žmonių“, nes jų iš išvaizdos atpažinti neįmanoma, o kritiškai vertinti pačią situaciją. Suaugęs žmogus, kuriam reikia pagalbos, kreipiasi į kitą suaugusįjį, o ne į vaiką.
Jei suaugusiojo elgesys atrodo keistas, prašymas verčia jaustis nejaukiai arba žmogus ragina kur nors eiti kartu, vaikas turi žinoti, kad gali nutraukti pokalbį. Geriausia nueiti į artimiausią parduotuvę ar kitą viešą vietą, kur yra suaugusiųjų, ir paprašyti pagalbos. Tokiose situacijose svarbiausia ne mandagumas, o saugumas.
Dažniau sutrinka dėl netikėtumų
Vaikai retai pasiklysta dėl to, kad pamiršo kelią. Juos dažniau sutrikdo nenumatyti dalykai:
- pasikeitęs autobuso maršrutas;
- uždaryta gatvė;
- išsikrovęs telefonas;
- netikėtai užkalbinęs nepažįstamasis.
„Visiškai normalu nerimauti dėl pirmųjų savarankiškų vaiko kelionių. Tačiau vaiko neapsaugosime nuo visų gyvenimo situacijų. Galime padėti jam išmokti jas atpažinti ir tinkamai reaguoti“, – sako vaiko teisių gynėja Elžbieta Vysocka. Pasak jos, tam reikia ne vien taisyklių, bet ir nuolatinio pokalbio apie tai, kas vyksta aplink.
Todėl prieš pirmąsias savarankiškas keliones verta kartu su vaiku aptarti kelis scenarijus. Ką darysi, jei pasiklysi? Jei pastebėsi, kad kažkas eina iš paskos? Jei nepažįstamasis prašys pagalbos, kvies eiti kartu ar siūlys pavežti?
Orientyrai vietoj gatvių pavadinimų
Vaikai aplinką įsimena kitaip nei suaugusieji: ne pagal gatves ar namų numerius, o pagal ryškius objektus. Eidami kelią kartu, atkreipkite vaiko dėmesį į lengvai atpažįstamas vietas: spalvingą parduotuvę, biblioteką, bažnyčią, parką ar neįprastą pastatą.
E. Vysocka pabrėžia, kad pasimetusiam vaikui daug lengviau pasakyti, jog jis stovi prie didelės geltonos parduotuvės ar fontano, nei prisiminti gatvės pavadinimą. Tokios detalės padeda greičiau susiorientuoti ir pačiam vaikui, ir tėvams.
Telefonas su vietos nustatymo ar vaizdo skambučio funkcija suteikia papildomo ramumo. Tačiau vaiko teisių gynėjai primena: technologijos nepakeičia pasirengimo. Vaikas turi žinoti, ką daryti ir tada, kai telefonas išsikrovęs ar nėra ryšio.
Trumpas sąrašas prieš pirmą kelionę
- Praeikite maršrutą kartu bent kelis kartus, skirtingu paros metu.
- Pasirinkite orientyrus ir paprašykite vaiko juos įvardyti.
- Susitarkite dėl žinutės: pasiekęs mokyklą ar grįžęs namo vaikas parašo arba paskambina. Tai ne kontrolė, o įprotis pasirūpinti vieni kitais.
- Išmokykite skambinti 112 ir nebijoti kreiptis į policijos pareigūną, autobuso vairuotoją ar parduotuvės darbuotoją.
- Aptarkite netikėtumus: išsikrovęs telefonas, uždarytas kelias, keistas nepažįstamasis.
Specialistai sako, kad didžiausias saugumo jausmas atsiranda ne tada, kai vaikas tiki, jog nieko nenutiks, o tada, kai žino, jog net ir nutikus kam nors netikėto jis neliks vienas.
Kilus klausimų, su vaiko teisių gynėjais galima konsultuotis nemokamu telefonu 0 800 10 800 arba rašyti žinutę svetainėje vaikoteises.lrv.lt. Apie vaiko teisių pažeidimą galima pranešti ir bendruoju pagalbos numeriu 112.
