Rudens atostogos baigiasi sekmadienį, o pirmadienį vaikai vėl susitiks klasėse. Kartu su atostogų įspūdžiais kai kurie į mokyklą parsineš ir nepageidaujamų keleivių. Utėlės – viena tų temų, apie kurias tėvai nemėgsta kalbėti, nors su jomis anksčiau ar vėliau susiduria daugelis šeimų.
Mitai, kurie trukdo
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena tai, ko daugelis vis dar nežino: užsikrėsti utėlėmis gali bet kuris vaikas ar suaugęs, nepriklausomai nuo socialinės padėties. Nuo utėlių neapsaugo nei plaukų ilgis, nei tai, kaip dažnai jie šukuojami ar plaunami.
Utėlėtumas, medikų vadinamas pedikulioze, nėra nešvarumo požymis. Visuomenės sveikatos specialistai net pabrėžia, kad galvos utėlės nesirenka tarp švarių ir nešvarių plaukų – joms svarbu tik žmogaus galva.
Dažniausiai užsikrečia 3–12 metų vaikai. Priežastis paprasta: jie žaidžia susikišę galvas, apsikabina, keičiasi kepurėmis, šukomis, plaukų gumytėmis.
Kaip utėlės plinta
Utėlės neskraido ir nešokinėja. Jos tik ropoja, todėl dažniausiai pereina nuo vienos galvos ant kitos, kai plaukai liečiasi. Rečiau užsikrečiama per bendrus daiktus: kepures, šalikus, šukas, pagalves, ausines.
Kauno visuomenės sveikatos centro duomenimis, šaltuoju metų laiku pranešimų apie pedikuliozę, ypač iš vaikų ugdymo įstaigų, gaunama daugiau. Kepurės, šalikai ir drabužiai, sukabinti ant vieno kabliuko, palengvina utėlių kelionę.
Oficiali statistika realybės neatspindi, nes daugelis šeimų apie utėles niekam nepraneša. Vaistininkai pastebi, kad priemonių nuo utėlių perkama gerokai daugiau, nei rodo registruoti atvejai.
Kaip patikrinti vaiko galvą
Geriausia tai daryti dienos šviesoje arba prie ryškios lempos.
- Sušlapinkite plaukus ir užtepkite kondicionieriaus. Šlapios utėlės juda lėčiau.
- Šukuokite tankiomis šukomis nuo šaknų iki galiukų, sruogą po sruogos.
- Po kiekvieno braukimo apžiūrėkite šukas ant balto popieriaus ar servetėlės.
- Ypač atidžiai apžiūrėkite sritis už ausų ir pakaušį – ten utėlės ir jų kiaušinėliai, vadinami glindomis, randami dažniausiai.
Glindos atrodo kaip mažyčiai baltai gelsvi taškeliai, tvirtai prilipę prie plauko netoli šaknų. Skirtingai nuo pleiskanų, jų nepavyksta nupūsti ar lengvai nubraukti.
Ką daryti radus utėlių
- Nusipirkite priemonę vaistinėje ir naudokite griežtai pagal instrukciją. Vaistininkas patars, kuri tinka vaiko amžiui.
- Pakartokite po savaitės. Dauguma priemonių nesunaikina visų glindų, todėl iš jų išsiritusias utėles reikia sunaikinti antru kartu.
- Patikrinkite visą šeimą. Jei utėlių rado vienam vaikui, didelė tikimybė, kad jų yra ir broliams, seserims ar tėvams.
- Išskalbkite karštame vandenyje pagalvių užvalkalus, kepures, šalikus. To, ko išskalbti negalima, keletą dienų palaikykite sandariame maiše.
- Praneškite mokyklai ar darželiui. Tai ne gėda. Kuo greičiau kiti tėvai sužinos, tuo greičiau protrūkis baigsis.
Dar viena svarbi taisyklė
Daugelio mokyklų higienos tvarkose įrašyta, kad užsikrėtęs vaikas turi būti apsaugotas nuo viešo atskyrimo ar pažeminimo. Namuose galioja ta pati taisyklė: nebarkite vaiko. Utėlės yra nemaloni, bet dažna problema, kurią galima išspręsti per kelias dienas.
Penkiolika minučių su šukomis sekmadienio vakarą gali sutaupyti visos klasės tėvams kelias savaites rūpesčių.
