
Paauglys mielai paaiškintų, kodėl nusprendė dėvėti tuos pačius rūbus, kalbėti tuo pačiu žargonu ar sutikti su tuo, kas jam iš tikrųjų nepatinka. Tačiau tikroji priežastis dažnai paprasta: jis nori priklausyti. Šis noras paauglystėje yra stipresnis nei bet kada, ir suprasti jį reiškia padėti vaikui.
Kodėl paaugliai taip stipriai reaguoja į grupės nuomonę
Šiame amžiuje vaikas pradeda atsiskirti nuo tėvų ir ieškoti savo identiteto. Bendraamžiai tampa pagrindiniu atspirties tašku. Atstūmimo baimė būna labai stipri, todėl vaikas gali nuspręsti, kad geriau sutikti nei likti vienam.
Be to, paauglių gebėjimas planuoti pasekmes dar tobulėja. Jie dažnai galvoja apie tai, kas bus dabar, o ne apie tai, kas gali nutikti vėliau. Dėl to grupės įtaka gali paskatinti elgesį, kurio vaikas pats iš tikrųjų nenorėjo.
Ne viskas, kas vyksta, yra blogai
Grupės įtaka gali būti ir teigiama: draugai gali skatinti sportuoti, mokytis ar domėtis nauja veikla. Todėl tėvų tikslas nėra visiškai „išjungti“ draugų poveikį, o padėti vaikui atskirti, kada jis jam naudingas, o kada kenkia.
Kaip padėti vaikui išlaikyti savo nuomonę
- Stiprinkite savivertę. Vaikas, kuris žino, kad yra mylimas ir vertinamas, mažiau bijo atstūmimo.
- Mokykite sakyti „ne“. Išbandykite kartu pavyzdinius atsakymus: „Ne, ačiū, man tai neįdomu.“ Praktika namuose padeda tada, kai reikia.
- Aptarkite situacijas iš anksto. „Ką darytum, jei kas nors pasiūlytų…“ ne kaip išpažintį, o kaip pokalbį.
- Padėkite rasti kelias grupes. Kai vaikas turi draugų ne tik klasėje, mažiau bijo prarasti vieną ratą.
- Pagirkite ryžtingumą. Kai vaikas pasakė „ne“ ar pasielgė savaip, pastebėkite tai.
Ko vengti
Venkite sakyti „tu per silpnas“ ar „kodėl visada seki kitus“. Tai žeidžia ir tik sustiprina jausmą, kad vaikas nėra pakankamas. Taip pat nerodykite pašaipos dėl jo noro priklausyti: tai normalus poreikis, o ne trūkumas.
Ženklai, kad spaudimas jau per didelis
Verta pasikalbėti su vaiku ir klasės vadovu, jei pastebite:
- vaikas daro tai, ko aiškiai nenori, bet bijo atsisakyti;
- jis jaučiasi blogai po bendravimo su grupe;
- vaikas yra šantažuojamas ar grasinama atstūmimu;
- jis pradeda slėpti savo veiklą ir bendravimą.
Tai gali rodyti kenksmingą dinamiką. Vaikai gali skambinti Vaikų linijai: 116 111, o tėvai gali kreiptis į mokyklos psichologą.
Kaip patys tėvai gali padėti
- Būkite pavyzdžiu. Vaikas stebi, kaip jūs reaguojate į spaudimą darbe ar tarp draugų.
- Palaikykite ryšį. Kasdieniai trumpi pokalbiai dažnai atveria daugiau nei „rimtas pokalbis“.
- Pasitikėkite jo sprendimais. Leiskite priimti mažus sprendimus, kad jis išmoktų atsakomybės.
Kaip atrodo grupės spaudimas šiandien
Šiuolaikiniai paaugliai spaudimą patiria ne tik gyvai, bet ir internete. Grupių pokalbiai, reakcijos, „sekėjų“ skaičius ir kitų gyvenimo vitrinos kuria jausmą, kad reikia nuolat atitikti. Vaikas gali bijoti pasakyti nuomonę, nes bijo būti pašalintas iš grupės. Tėvams svarbu žinoti, kad šis spaudimas nepasibaigia, kai vaikas išeina iš mokyklos.
Kaip kalbėtis apie internetą
Paklauskite vaiko, kuriose grupėse jis dalyvauja, kas ten vyksta ir kaip jis jaučiasi. Neklauskite kaip tardytojas, o kaip žmogus, kuriam rūpi. Pasakykite, kad jei grupėje rašomi žeminantys komentarai ar daromos nemalonios nuotraukos, jis gali jums apie tai papasakoti ir nebus baudžiamas.
Kaip mokyti vaiką atsispirti
Vaikui naudinga turėti paruoštų sakinių, kuriuos galima pasakyti spaudžiant. Pavyzdžiui: „Man tai neįdomu“, „Aš kitos nuomonės“, „Pasakysiu vėliau.“ Tokie sakiniai suteikia laiko ir apsaugo nuo skubotų sprendimų. Taip pat naudinga išmokyti išeiti iš situacijos: pasakyti, kad reikia grįžti namo, ir išeiti.
Kai vaikas pasirenka savo kelią
Kartais vaikas nusprendžia nesilaikyti grupės nuomonės ir už tai sumoka draugyste. Tai skausminga, ir jam reikia jūsų palaikymo. Pasakykite, kad didžiuojatės jo ryžtu, ir padėkite surasti naujų bendraminčių. Tokios patirtys stiprina charakterį.
Ką daryti, kai vaikas jau pasidavė
Jei vaikas pasielgė taip, kaip nenorėjo, svarbu išvengti kaltinimų. Pasakykite: „Suprantu, kad buvo sunku.“ Paklauskite, ką jis daugiau darytų kitą kartą. Tai ne pamoka, o galimybė pasimokyti. Vaikas, kuris žino, kad klysti galima, drąsiau pasakys tiesą ir kitą kartą pasielgs savarankiškiau.
Trumpai
Noras pritapti yra paaugliškos raidos dalis. Kuo tvirtesnis vaiko pasitikėjimas savimi ir ryšys su tėvais, tuo lengviau jis atsispiria spaudimui, kuris jam kenkia, ir išlaiko savo nuomonę.





