
1959 m. Novosibirske sovietų genetikai Dmitrijus Beliajevas ir Liudmila Trut pradėjo eksperimentą, kuris trunka iki šiol, tai yra beveik 70 metų: atrinkti lapes pagal vieną kriterijų – kiek jos toleruoja žmogų. Eksperimentas vyksta Citologijos ir genetikos institute, o jo tikslas buvo atkartoti ankstyvąjį šunų prisijaukinimo etapą.
Pirmąsias lapes mokslininkai rinko po Rusiją, atrinkdami tas, kurios žmonių akivaizdoje elgėsi kiek ramiau, ir vežė jas į Novosibirsko laboratoriją. Pradžioje net ramiausios lapės nebuvo draugiškos. Atrenkant po kelias kartas, to elgesio dalis tapo paveldima: šeštoje kartoje vadinamųjų „elitinių“ lapių buvo tik apie 2 %, o vėlesniais vertinimais jų jau 70–80 % eksperimentinės populiacijos. Šie gyvūnai nebijo žmonių, ieško kontakto ir vizgina uodegas.
Prisijaukinimo sindromas – požymių rinkinys (pavyzdžiui, nukarusios ausys, dėmėtas kailis, trumpesnis snukis), kuris atsiranda, kai atrenkama pagal elgesį, o ne pagal išvaizdą.
Atranka vyko per kelias dešimtis kartų. Mokslininkai lapes skirstė pagal reakciją į žmogų, o draugiškiausios patekdavo į „elitinę“ grupę. Per tą laiką elitinių lapių dalis išaugo nuo kelių procentų iki daugumos, o atrankos kriterijus nepasikeitė: draugiškumas žmogui.
Kas pasikeitė kūne
Be elgesio, pasikeitė ir išvaizda: lapių ausys nukarusios, kojos ir snukiai trumpesni, galvos platesnės. Eksperimento autoriai šiuos pokyčius laiko šalutiniu prisijaukinimo rezultatu, nes lapes jie atrinko tik pagal draugiškumą.

Kad įsitikintų, jog elgesys paveldimas, mokslininkai atskirai veisė ir lapes, atrinktas pagal priešingą požymį, tai yra agresiją žmonių atžvilgiu. Vėliau tos linijos buvo palygintos genetiškai. 2018 m. raudonųjų lapių genomo tyrime palyginti nuolankios, agresyvios ir įprastos ūkinės lapės ir rastos genomo sritys, susijusios su atranka. Kitame darbe nustatyta, kad geną SorCS1 vienos linijos lapės turi skirtingos versijos nei kitos, ir jis sietinas su socialumu.
Daugiau kaip 300 lapių laikymas kainuoja brangiai, todėl po Sovietų Sąjungos žlugimo projektas patyrė sunkumų. Komanda taip pat tiria prisijaukinimo poveikį smegenims, ypač oksitocino, vadinamojo meilės hormono, lygį. Pasak AFP, tokį eksperimentą kai kas laiko galimu langu į žmogaus evoliuciją.
Eksperimento gyvavimas nebuvo ramus. Beliajevas mirė 1985 m., o po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 m. dėl lėšų trūkumo projektas vos nebuvo uždarytas.
Kodėl lapė, o ne vilkas
Raudonosios lapės ir vilkai turi bendrą protėvį, gyvenusį maždaug prieš 10 mln. metų. Tai pakankamai nedaug evoliucijos mastu, todėl lapės laikomos panašiomis į vilkus. Šunų prisijaukinimas truko tūkstančius metų, o šiame eksperimente tą procesą bandoma atkurti per kelis dešimtmečius. Tačiau svarbiausia tokio eksperimento ypatybė – kontroliuojamos sąlygos: mokslininkai galėjo stebėti, kaip atsiranda požymiai, kai kartų eilė žinoma.

Bet ar viskas taip paprasta?
Čia pasakojimas keičiasi. JAV mokslininkų grupė, kuriai vadovavo Masačusetso universiteto medicinos mokyklos biologė Elinor Karlsson, teigė, kad lapės pradžioje nebuvo visiškai laukinės ir kad dalis „prisijaukinimo“ požymių, pavyzdžiui, dėmėtas kailis, egzistavo dar iki eksperimento. Jų išvada: sindromas gali būti ne vien atrankos pagal elgesį pasekmė.
Liudmila Trut su šiuo vertinimu nesutinka, o dalis kitų mokslininkų taip pat abejoja kritikų išvadomis, nes jų nuomone, kritika neteisingai pateikia prisijaukinimo sindromo idėją. Pati kritikų grupė eksperimentą vis tiek vadina labai svarbiu.
Dar viena riba: draugiška lapė nėra šuo. 2020 m. AFP pasakojime, kuriame pristatytas viename Novosibirsko priemiesčio name gyvenantis tokios linijos augintinis, rašoma, kad jis mėgsta glostymą ir triukus, tačiau buvo bandęs suėsti šeimininkų vištas ir pabėgti, o ir paklusnumo jam trūksta.
Ką parodė eksperimentas
Per daugiau kaip 60 metų lapių atranka parodė, kad vien elgesio atranka gali pakeisti ir kūną, ir genetiką. Kiek tai atkartoja šunų istoriją, mokslininkai dar nesutaria. Taip pat neaišku, kuri požymių dalis kilo iš atrankos, o kuri jau buvo lapėse.
Šaltiniai: PBS NewsHour straipsnis apie eksperimentą; Science News apie kritinį tyrimą; Phys.org apie pokyčius po 50 metų; AFP pasakojimas.





