Vaizdo įrašas iš Čilės Patagonijos 2025 metų vasarį apskriejo visą pasaulį. Jame matyti, kaip ramiai vandenyje plaukiančią geltoną baidarę su žmogumi akimirksniu uždengia kuprotojo banginio nasrai. Po kelių sekundžių banginis vėl pasineria, o baidarininkas išnyra į paviršių gyvas ir sveikas.
Įvykis nutiko Magelano sąsiauryje, Ereliaus įlankoje (Bahía El Águila), netoli San Isidro švyturio. Tai maždaug už 3 000 kilometrų į pietus nuo Čilės sostinės Santjago. Baidarininkas – 24 metų Adriánas Simancas – plaukė kartu su tėvu Dellu, kuris visą akimirką ir nufilmavo.
„Maniau, kad jau miręs“
Vėliau jaunuolis naujienų agentūrai „Associated Press“ pasakojo, kad tą akimirką buvo įsitikinęs, jog jį suėdė. Išnirus į paviršių, jam labiausiai rūpėjo, kad tik nenukentėtų tėvas, kad jie spėtų pasiekti krantą ir kad jis nesušaltų lediniame vandenyje.
Įraše girdėti, kaip tėvas ramiu balsu kartoja sūnui išlikti ramiam. Po kelių sekundžių jaunuolis nusiyrė iki tėvo baidarės, ir abu sėkmingai grįžo į krantą be sužalojimų.
Ne pirmas toks atvejis
2021 metų birželį panaši istorija nutiko JAV, Kodo kyšulio pakrantėje. Ten omarų ieškantį narą Michaelą Packardą kuprotasis banginis taip pat įtraukė į nasrus. Pasak paties naro, jis banginio burnoje praleido apie 30–40 sekundžių, kol gyvūnas iškilo į paviršių ir jį išspjovė. Vyras patyrė sumušimų, bet išgyveno.
Abiem atvejais scenarijus panašus: banginis maitinosi, o žmogus netyčia atsidūrė jo kelyje.
Kodėl būtent Magelano sąsiauris
Magelano sąsiauris – viena svarbiausių kuprotųjų banginių maitinimosi vietų Pietų Amerikoje. Kiekvieną vasarą (pietų pusrutulyje tai gruodis–kovas) čia susirenka banginiai, kurie maitinasi gausiais krilių ir žuvų būriais. Dėl to regionas traukia turistus, baidarininkus ir gamtos fotografus. Kartu tai reiškia, kad žmonės ir banginiai čia neretai atsiduria arti vienas kito.
Kuprotieji banginiai garsėja ir kitu maitinimosi būdu – vadinamuoju burbulų tinklu. Keli banginiai kartu plaukia ratu po žuvų būriu ir leidžia oro burbulus, kurie tarsi siena suvaro žuvis į krūvą. Tada banginiai iškyla per šio tinklo vidurį atvertais nasrais. Žmogui, atsidūrusiam tokioje vietoje, banginio pasirodymas gali būti visiškai netikėtas.
Kodėl banginis žmogaus nepraryja
Kuprotieji banginiai yra milžiniški – suaugę užauga iki 14–16 metrų ilgio ir sveria dešimtis tonų. Tačiau jie minta smulkiu grobiu: krilių vėžiagyviais ir mažomis žuvelėmis.
Maitindamiesi jie dažnai naudoja vadinamąjį puolimo būdą. Banginis greitai išnyra su plačiai atvertais nasrais ir vienu kartu įtraukia didžiulį kiekį vandens kartu su žuvų būriu. Jo gerklės raukšlės išsiplečia kaip balionas. Tada banginis išspaudžia vandenį pro barzdas – ilgas ragines plokšteles burnoje – ir praryja tik grobį.
Svarbiausia: kuprotojo banginio stemplė yra siaura. Ji pritaikyta nedideliems kąsniams, todėl žmogus pro ją tiesiog netilptų. Net jei banginis norėtų, jis negalėtų žmogaus praryti. Paprastai, pajutęs burnoje kažką didelio ir nevalgomo, jis tai išspjauna.
O kaip kašalotai?
Vienintelis banginis, kuris teoriškai galėtų praryti žmogų, – kašalotas. Jis minta milžiniškais kalmarais ir didelėmis žuvimis, todėl jo gerklė gerokai platesnė. Tačiau kašalotai medžioja didžiuliame gylyje, o ne prie pat paviršiaus, kur plaukioja baidarininkai.
Dažnai pasakojama XIX amžiaus istorija apie jūreivį Jamesą Bartley, neva prarytą kašaloto ir po paros išgyvenusį jo skrandyje. Istorikai šią istoriją laiko išgalvota – patikimų jos įrodymų nėra.
Net jei kašalotas ir prarytų žmogų, išgyventi būtų neįmanoma. Banginio skrandyje nėra oro, o raumeningos skrandžio sienelės ir virškinimo sultys žmogui nepaliktų jokių šansų.
Ar banginiai pavojingi žmonėms
Banginiai žmonių nemedžioja, o tokie atvejai, kaip Patagonijoje ar prie Kodo kyšulio, yra itin reti. Abiem atvejais tai buvo nelaimingi atsitiktinumai, kai žmogus atsidūrė tarp maitinimosi vietos ir besimaitinančio gyvūno.
Vis dėlto artėti prie banginių pavojinga. Net nedidelis uodegos ar pelekų judesys gali apversti baidarę ar sužeisti žmogų. Daugelyje šalių galioja taisyklės, nurodančios saugų atstumą nuo banginių, dažniausiai apie 100 metrų ar daugiau.
Mokslininkams tokie vaizdo įrašai taip pat vertingi. Jie leidžia geriau suprasti, kaip banginiai elgiasi maitindamiesi ir kaip reaguoja į netikėtus objektus burnoje. Patagonijos atveju gerai matyti, kad banginis neatakavo – jis tiesiog maitinosi, o baidarininką paleido vos pajutęs, kad tai ne jo grobis.
Ką daryti, jei banginis netoliese
Specialistai pataria vengti vietų, kur matyti daug paukščių ir neramus vanduo. Tai dažnai reiškia, kad po paviršiumi yra žuvų būrys, o kartu su juo gali iškilti ir besimaitinantis banginis.
Pastebėjus banginį, reikėtų ramiai nuo jo nutolti, nedaryti staigių judesių ir neplaukti tiesiai link jo. Banginiams svarbu jaustis saugiai, o žmonėms – nepatekti į jų maitinimosi zoną.
Apskritai pasaulyje užfiksuota vos keletas tokių atvejų, nors banginius kasmet stebi milijonai turistų. Abu nutikimai baigėsi laimingai. Tačiau jie primena, kad vandenyne žmogus yra svečias, o tikrieji šeimininkai ten – milžiniški, nors ir ne plėšrūs, padarai.
