Kone kiekvienoje virtuvėje yra daržovė, kuri žmogui sveika, o katei gali tapti mirtinai pavojinga. Kalbame apie svogūną ir jo giminaičius: česnaką, porą, laiškinį česnaką ir askaloninį česnaką. Visi jie priklauso česnakinių šeimai, ir visų jų katės turėtų vengti.
Daugelis šeimininkų žino, kad katėms negalima duoti šokolado. Tačiau apie svogūnus pagalvoja retas. Juolab kad pavojus dažnai slypi ne žaliame svogūne, o maiste, kuriame jo visai nesimato.
Kas vyksta katės organizme
Česnakinių šeimos augaluose yra sieros junginių, vadinamųjų tiosulfatų ir disulfidų. Žmogaus organizmas su jais susitvarko be vargo, o kačių – ne. Šie junginiai pažeidžia raudonuosius kraujo kūnelius: juose susidaro vadinamieji Heinco kūneliai, o pačios ląstelės tampa trapios ir ima irti.
Kai raudonųjų kraujo kūnelių suyra per daug, išsivysto hemolizinė anemija – mažakraujystė. Kraujas nebegali pakankamai pernešti deguonies, todėl kenčia visas organizmas.
Katės šiems junginiams yra jautresnės nei šunys. Veterinarijos literatūroje nurodoma, kad katei pavojinga gali būti maždaug 5 gramai svogūno vienam kūno svorio kilogramui. Vidutinei 4 kilogramų katei tai vos 20 gramų – mažas svogūno griežinėlis. Česnakas laikomas dar stipresniu, todėl pakenkti gali ir mažesnis jo kiekis.
Kodėl katės tokios jautrios
Kačių jautrumą lemia jų kraujo ypatybės. Katės hemoglobine yra daugiau vadinamųjų sulfhidrilinių grupių nei daugelio kitų gyvūnų hemoglobine. Dėl to jis lengviau pažeidžiamas oksidacinio streso, kurį sukelia svogūnų sieros junginiai. Be to, kačių organizmas lėčiau skaido kai kurias medžiagas, todėl toksinai jame užsibūna ilgiau.
Šunims svogūnai taip pat pavojingi, tačiau jiems pakenkti paprastai reikia didesnio kiekio, maždaug 15–30 gramų vienam kūno svorio kilogramui. Tai nereiškia, kad šuniui galima duoti svogūnų, tačiau katės šeimininkams reikia būti ypač atidiems.
Nepastebimi pavojaus šaltiniai
Svarbiausia žinoti, kad terminis apdorojimas pavojaus nepanaikina. Virtas, keptas, džiovintas ar miltelių pavidalo svogūnas yra toks pat žalingas, o džiovinti milteliai net koncentruotesni.
Todėl rizika slypi daugelyje kasdienių produktų:
- sultiniuose ir sriubose, kuriose virė svogūnai;
- padažuose, mėsos troškiniuose ir faršo patiekaluose;
- dešrose, dešrelėse ir kituose mėsos gaminiuose;
- kūdikių tyrelėse, kuriose kartais būna svogūnų miltelių;
- prieskonių mišiniuose ir paruoštuose maisto produktuose.
Šeimininkas, norėdamas pradžiuginti augintinį, dažnai įpila jam šiek tiek sultinio ar duoda kąsnį mėsos nuo savo lėkštės. Būtent tokie geri ketinimai ir baigiasi apsinuodijimu.
Pavojinga ne tik vienkartinė didelė dozė. Jei katė reguliariai gauna nedaug svogūnų turinčio maisto, žala gali kauptis palaipsniui, kol vieną dieną pasireiškia simptomai.
Simptomai pasireiškia ne iš karto
Klastingiausia tai, kad apsinuodijimo požymiai dažnai išryškėja tik po vienos ar kelių dienų. Per tą laiką šeimininkas jau būna pamiršęs, ką katė ėdė.
Į ką atkreipti dėmesį:
- vangumas, silpnumas, noras daugiau gulėti;
- išblyškusios ar gelsvos dantenos;
- pagreitėjęs kvėpavimas ir širdies plakimas;
- rausvas ar rudas šlapimas;
- vėmimas, viduriavimas, apetito stoka.
Pastebėjus tokius požymius ir žinant, kad katė galėjo ėsti svogūnų ar česnakų turinčio maisto, reikia nedelsiant kreiptis į veterinarą.
Ką daro veterinaras
Jei kreipiamasi greitai, veterinaras gali taikyti priemones, kurios sumažina toksinų įsisavinimą. Vėliau atliekami kraujo tyrimai, kad būtų įvertinta, kiek pažeisti raudonieji kraujo kūneliai. Sunkiais atvejais gali prireikti lašelinės, deguonies terapijos ar net kraujo perpylimo.
Gera žinia ta, kad laiku pradėjus gydyti dauguma kačių pasveiksta. Organizmas pamažu pasigamina naujų raudonųjų kraujo kūnelių. Tačiau negydoma sunki anemija gali baigtis liūdnai.
Savarankiškai gydyti katės namuose nereikėtų. Vėmimo sukėlimas ar žmonėms skirti vaistai augintiniui gali pakenkti dar labiau.
Kaip apsaugoti katę namuose
Geriausia apsauga – paprasti įpročiai. Svogūnus ir česnakus laikykite uždarose spintelėse, kur katė negalėtų jų pasiekti. Gaminant maistą nepalikite pjaustytų daržovių ant stalo be priežiūros, o likučius išmeskite į uždarą šiukšliadėžę.
Jei namuose yra vaikų, paaiškinkite jiems, kad katei negalima duoti žmonių maisto, net jei ji labai prašo. Svečiams taip pat verta priminti, kad katės nevaišintų nuo stalo. Dažnai būtent svečių „vaišės“ ir tampa netikėtu apsinuodijimo šaltiniu.
Ne vienintelis pavojus virtuvėje
Svogūnai – ne vienintelis produktas, kurio katėms reikėtų vengti. Joms taip pat pavojingi šokoladas, vynuogės ir razinos, alkoholis, kofeinas ir ksilitolis. Ypač pavojingos lelijos: net žiedadulkės, nulaižytos nuo kailio, katei gali pažeisti inkstus.
Abejojant, ar produktas saugus, geriau pasitarti su veterinaru nei rizikuoti. Paprasčiausia taisyklė – nedalyti katei maisto nuo savo stalo. Jai skirtas pašaras sudarytas atsižvelgiant į kačių poreikius, o žmogaus maistas, net ir atrodantis nekaltai, gali turėti ingredientų, su kuriais katės organizmas susitvarkyti negali.
Tad kitą kartą, kai augintinis maldaujančiomis akimis žiūrės į jūsų sriubos lėkštę, prisiminkite, kas joje virė. Tas vienas šaukštas sultinio katei gali kainuoti daug brangiau, nei atrodo.
