Vaikas parėjo namo tylus, iš kuprinės išėmė sąsiuvinį ir tik po kurio laiko prasitarė: mokytojas jį išjuokė, išbarė ar pasakė kažką prieš visą klasę, ko jis niekada nepamirš. Pirmoji tėvų reakcija dažniausiai būna pyktis. Bet nuo to, ką padarysite per kelias pirmąsias valandas, priklauso, ar situacija bus išspręsta, ar paaštrės.
Pirmiausia: išklausykite ir nieko neapkaltinkite
Ramiai paprašykite, kad vaikas papasakotų, kas nutiko, ir stenkitės nepertraukti. Nesakykite „tikriausiai tu kažką padarei“ ir nepuolkite iškart kritikuoti mokytojo. Pirmas tikslas – kad vaikas pajustų, jog jam tikima ir kad namuose saugu apie tai kalbėti.
Verta paklausti konkrečių dalykų: kada tai įvyko, per kurią pamoką, kas dar buvo klasėje, ką tiksliai pasakė mokytojas. Savo žodžiais užsirašykite, kad vėliau nereikėtų prisiminti iš atminties.
Atskirkite: griežtas, pakėlė balsą ar pažemino
Visi mokytojai kartais pakelia balsą. Jie taip pat gali būti griežti dėl drausmės. Tai dar nereiškia vaiko teisių pažeidimo. Dėmesio verta tada, kai kalbama apie:
- pajuoką iš vaiko išvaizdos, šeimos, gebėjimų ar pažymių;
- grasinimus ar viešą gėdinimą prieš klasę;
- pasikartojantį elgesį, ne vieną kartą nutikusį incidentą.
Mokyklų dokumentuose paprastai nurodoma, kad mokytojas turi gerbti mokinį kaip asmenį ir nepažeisti jo teisių bei teisėtų interesų. Tai bendras principas, kuriuo galite remtis kalbėdami su mokykla.
Žingsniai pagal eilę
1. Pokalbis su mokytoju. Daugeliu atvejų pirmas žingsnis yra paprasčiausias: paprašykite pokalbio, ramiai apibūdinkite, ką papasakojo vaikas, ir paklauskite mokytojo požiūrio. Jis gali pasiūlyti kitokį situacijos paaiškinimą ar pripažinti klaidą. Svarbu, kad pokalbis vyktų ne vaiko akivaizdoje ir be kaltinimų.
2. Klasės vadovas. Jei pokalbis su dalyko mokytoju netinka ar neišsprendžia situacijos, kreipkitės į klasės vadovą. Jis geriausiai pažįsta vaiką ir klasę ir gali tapti tarpininku.
3. Mokyklos vadovas. Jei problema kartojasi ar jūs nepatenkinti atsakymu, rašykite mokyklos direktoriui ar jo pavaduotojui ugdymui. Raštiškas kreipimasis (el. laiškas ar prašymas) palieka pėdsaką ir paprastai verčia mokyklą reaguoti formaliau. Aprašykite faktus: datas, kas įvyko, ko prašote.
4. Vaiko gerovės komisija. Mokyklose veikia vaiko gerovės komisija, kuri paprastai svarsto pagalbos vaikui klausimus. Paklauskite vadovo, ar jūsų atvejį galima svarstyti komisijoje.
5. Savivaldybės švietimo skyrius. Jei mokykla nesprendžia problemos, galite kreiptis į mokyklos steigėją, tai yra savivaldybę. Švietimo skyrius gali pasidomėti situacija ar paprašyti mokyklos paaiškinimų.
6. Vaiko teisių apsaugos kontrolierius. Jei kalbama apie rimtesnį vaiko teisių pažeidimą, galima kreiptis ir į vaiko teisių apsaugos kontrolierių. Ši institucija viešai komentuoja vaikų teisių klausimus mokyklose: pavyzdžiui, kontrolierė Alina Jakavonienė neseniai kalbėjo apie mokinių pašalinimo iš mokyklos kriterijus ir sprendimų peržiūros galimybę.
Tai bendra tvarka, ji gali skirtis savivaldybėse. Prieš kreipdamiesi į aukštesnę instituciją, paskambinkite ir pasidomėkite, kokią informaciją reikės pateikti.
Ką daryti, kad vaikui būtų lengviau
Skundo procedūra gali užtrukti, o vaikas tuo metu kasdien eina į tą pačią mokyklą. Todėl verta pasirūpinti ir juo:
- paklauskite, ar jis nori, kad apie tai žinotų klasės vadovas, ir paaiškinkite, kad pirmiausia kalbėsite su juo;
- nesakykite „aš tau pasakysiu, kaip elgtis“, geriau paklauskite, ko jis nori ir ko bijo;
- stebėkite, ar nesikeičia vaiko elgesys: miegas, apetitas, noras eiti į mokyklą;
- jei vaikas atrodo labai prislėgtas, pasikalbėkite su mokyklos psichologu ar socialiniu pedagogu.
Ko geriau nedaryti
Neskelbkite situacijos socialiniuose tinkluose ar tėvų grupėse, kol neišbandėte oficialių kelių. Taip situacija dažnai tampa karšta, o vaikas gali atsidurti dėmesio centre, to nenorėdamas. Taip pat nesiūlykite vaikui „atsakyti tuo pačiu“, nes tai dažniausiai pablogina padėtį.
Daugelis tokių atvejų išsprendžiami paprastu pokalbiu ar pokalbiu su vadovu. Bet jei jūsų vaikui kyla nuolatinių problemų su mokytoju, verta pasitarti su teisininku ar savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriumi, nes jie gali įvertinti konkretų atvejį. Straipsnis negali pakeisti individualios konsultacijos.
