Dar prieš kelerius metus slėptuvės Lietuvoje buvo laikomos sovietmečio palikimu, o naujų pastatų projektuose apie jas beveik niekas negalvojo. Pasikeitusi saugumo situacija regione tai pakeitė: nuo 2024 m. priedanga tapo privaloma dalimi daugelio naujai projektuojamų pastatų.
Nuo 2024 m. vasario 29 d. galioja statybos techninis reglamentas STR 2.07.02:2024 „Slėptuvės, kolektyvinės apsaugos statinio ir priedangos projektavimo ir įrengimo reikalavimai“. Pagal jį priedangą privaloma įrengti naujuose visuomeniniuose pastatuose, skirtuose daugiau nei 100 žmonių vienu metu (išskyrus religinės paskirties), ir daugiau nei 5 aukštų daugiabučiuose. Priedanga turi talpinti ne mažiau kaip 60 proc. pastate nuolat esančių asmenų.
Toliau – kas konkrečiai reikalaujama, kokius sprendimus tenka priimti projektavimo pradžioje ir kur dažniausiai kyla klausimų.
Slėptuvė, kolektyvinės apsaugos statinys ir priedanga – kuo skiriasi
Reglamente vartojamos trys sąvokos, kurias verta atskirti:
| Statinio tipas | Apsaugos lygis | Kur dažniausiai sutinkamas |
|---|---|---|
| Slėptuvė | Aukščiausias, specialiai suprojektuota apsauga | Specialios paskirties objektai |
| Kolektyvinės apsaugos statinys | Pritaikytas didesniam žmonių skaičiui apsaugoti | Pritaikyti esami statiniai, požeminės erdvės |
| Priedanga | Apsauga nuo smūginės banos, skeveldrų, griuvėsių | Nauji daugiabučiai ir visuomeniniai pastatai |
Naujuose pastatuose dažniausiai kalbama būtent apie priedangą. Tai nėra atskira bunkerio tipo konstrukcija – dažniausiai ji įrengiama rūsyje ar požeminėje automobilių saugykloje, tačiau jos konstrukcijos ir įranga turi atitikti reglamento reikalavimus.
Pagrindiniai techniniai reikalavimai
PAGD pateiktoje reglamento santraukoje išskiriami šie esminiai reikalavimai priedangoms:
- konstrukcijos turi atlaikyti smūginės banos slėgį ir jos sukeliamas vibracijos apkrovas;
- langų priedangoje neturi būti;
- atitvaros turi būti atsparios ugniai;
- turi būti bent vienas įėjimas-išėjimas ir avarinis išėjimas;
- durys ir vartai turi būti atsparūs ugniai ir kinetiniam poveikiui ne mažiau nei aplinkinės sienos;
- priedanga turi būti pritaikyta žmonėms su judėjimo negalia;
- elektros tiekimas iš tinklo – privalomas;
- šildymas ir vandentiekis su bent vienu čiaupu bei nuotekomis – rekomenduojami;
- vėdinimo sistema – statytojo pageidavimu.
Jei priedangos neįmanoma įrengti pastato rūsyje ar konstrukcijose, reglamentas leidžia ją statyti kaip atskirą statinį, inžinerinį įrenginį ar šalia esantį pagrindinio pastato priklausinį.
Kodėl sprendimą reikia priimti pačioje pradžioje
Priedanga daro įtaką kelioms projekto dalims iš karto:
- Konstrukcijoms – perdangos virš priedangos ir sienos skaičiuojamos papildomoms apkrovoms.
- Architektūrai – reikia vietos avariniam išėjimui, kuris neturi būti užverstas griuvėsiais.
- Gaisrinei saugai – priedangos atitvarų ir durų atsparumas ugniai derinamas su gaisriniais skyriais.
- Inžinerinėms sistemoms – elektra, vanduo, nuotekos, galimai vėdinimas.
- Eksploatacijai – jei priedanga yra automobilių saugykloje, reikia numatyti, kaip ji bus greitai atlaisvinama.
Kai priedanga „prijungiama“ prie jau suderinto projekto, dažnai tenka keisti rūsio išplanavimą, mažinti parkavimo vietų skaičių ar perskaičiuoti laikančiąsias konstrukcijas.
Kiek priedangų jau yra Lietuvoje
PAGD 2024 m. vasarį skelbė apie maždaug 3 300 kolektyvinės apsaugos statinių, galinčių apsaugoti apie 900 tūkst. žmonių. 2025 m. gegužę žiniasklaidoje nurodyta jau 6 453 tokių vietų, kurios apima apie 54 proc. gyventojų. Tuo metu pagal naująjį reglamentą buvo užbaigta 10 pastatų su priedangomis, o iki 2030 m. apsaugos statiniams numatyta 77 mln. eurų.
Esamų pastatų savininkams PAGD rekomenduoja inventorizuoti rūsius ir automobilių saugyklas. Registruotų kolektyvinės apsaugos statinių žemėlapis skelbiamas svetainėje lt72.lt. Nuo 2024 m. rugpjūčio statinių naudojimo priežiūrą vykdantys specialistai taip pat tikrina, ar priedangos tinkamai prižiūrimos.
Dažniausios projektavimo klaidos
- 60 proc. skaičiuojama nuo netinkamo rodiklio. Reikia aiškiai nustatyti, kiek žmonių pastate bus nuolat.
- Avarinis išėjimas veda į vietą, kurią gali užversti griuvėsiai.
- Durys parenkamos tik pagal atsparumą ugniai, neįvertinus kinetinio poveikio reikalavimo.
- Nepamirštama tik apie elektrą, bet pamirštama apie apšvietimą ir žmonių judėjimo negalia prieinamumą.
- Priedanga suprojektuojama kaip sandėliukas, kurio realiai neįmanoma greitai atlaisvinti.
Dažniausi klausimai
Ar reglamentas taikomas rekonstruojamiems pastatams?
PAGD skelbtoje informacijoje reglamentas nukreiptas į naujai projektuojamus ir statomus pastatus. Esamiems pastatams rekomenduojama inventorizuoti tinkamas erdves. Konkrečiu atveju verta pasitarti su projektuotoju.
Ar priedanga gali būti požeminėje automobilių saugykloje?
Taip, tokie sprendimai praktikoje taikomi dažnai. Svarbu, kad erdvė atitiktų konstrukcijų, išėjimų, durų ir elektros tiekimo reikalavimus.
Ar vėdinimas privalomas?
Pagal PAGD pateiktą santrauką vėdinimo sistema įrengiama statytojo pageidavimu, tačiau projektuojant verta įvertinti, kiek laiko žmonės gali būti priedangoje.
Ekspertinė patirtis šioje srityje
Priedangų ir apsauginių statinių projektavimas buvo viena pagrindinių temų 2026 m. kovo 19 d. VILNIUS TECH Statybos fakulteto organizuotoje respublikinėje konferencijoje „Gaisrinė ir civilinė sauga“. Joje dalyvavo mokslininkai, gaisrinės saugos specialistai, inžinieriai ir valstybės institucijų atstovai. Pranešimą apie slėptuvių projektavimo specifikacijas Lietuvoje ir tarptautinę praktiką skaitė dr. Irina Demidova-Buizinienė – UAB „ID projektas“ gaisrinės saugos ekspertė ir VILNIUS TECH docentė-partnerė. Įmonė buvo ir šios konferencijos rėmėja.
UAB „ID projektas“ teikia civilinės saugos konsultacijas, projektuoja slėptuves ir kolektyvinės apsaugos statinius, atlieka pastatų vertinimą, rizikos analizę ir rengia civilinės saugos dokumentaciją. Daugiau informacijos – https://www.idprojektas.lt/, tel. +370 686 78507 arba el. paštu idprojektas@idprojektas.lt.
