2018 m. du metalo detektorių mėgėjai Um Rank vietovėje netoli Holztumo šiaurės Liuksemburge aptiko pirmąsias 38 aukso monetas. 2019 m. rugsėjį jie apie radinį pranešė Nacionaliniam archeologinių tyrimų institutui (INRA), ir netrukus prasidėjo kasinėjimai, trukę iki 2024 m.
Iš viso žemėje gulėjo 141 aukso solidas — vėlyvosios Romos imperijos moneta. Solidas — pastovaus svorio aukso pinigas, kurį imperija kaldino nuo IV amžiaus. Radinį aprašė Popular Mechanics.
Monetos iš viso imperijos ploto
Kasinėjimų metu šalia monetų archeologai atkasė ir romėnų įtvirtinimo liekanas — burgą. Burgas — akmeninis sargybos statinys, kurį romėnai statė įvairiuose imperijos pakraščiuose nedideliam karių būriui. Tai leidžia manyti, kad vieta nebuvo atsitiktinė.
Patys solidai nukaldinti maždaug nuo 362 iki 402 m. Jie atstovauja beveik visiems to laikotarpio imperatoriams ir beveik visoms tuomet veikusioms Romos kalykloms — retas atvejis, kai viename lobyje susieina tokia plati kilmė. Ypatingą tyrėjų dėmesį patraukė 17 monetų iš Nikomedijos, senovės miesto Anatolijoje, dabartinės Turkijos teritorijoje. Oksfordo universiteto duomenų bazėje, apimančioje apie 14 tūkst. romėnų lobių, nėra nė vieno kito regioninio radinio su tokia Nikomedijos monetų koncentracija.
Kaip rytų auksas atsidūrė vakaruose
Dalis monetų pagamintos Antiochijoje — svarbiame prekybos centre imperijos rytuose. Kai kurie solidai nukaldinti 364–367 m., kai valdžią Anatolijoje perėmė imperatorius Valentinianas I. Anot tyrėjų Davido Wigg-Wolfo, Davido Weisso ir Lynn Stoffelio, jis auksinėmis dovanomis atsilygino kariams, o paskui patraukė į vakarus ginti Reino sienos. Tokiu keliu — kartu su kareiviais — rytų kalyklų auksas ir galėjo pasiekti Liuksemburgą.
Bet čia paaiškinimai baigiasi. Lobis užkastas maždaug 395 m., ir archeologai nerado jokių mūšio, politinio neramumo ar didesnės krizės pėdsakų, kurie paaiškintų, kodėl savininkas paslėpė tokią sumą ramiais laikais. Gali būti, kad jis ketino grįžti, tačiau dėl nežinomų priežasčių nebegrįžo.
Auksas, kuris ne visai auksas
Papildomą mįslę kelia pačių monetų sudėtis. Nepaisant auksinės išvaizdos, atskiruose egzemplioriuose esama nemažai alavo ar sidabro priemaišų, o viena moneta apskritai pagaminta iš dviejų sujungtų metalo sluoksnių. Sudėtį tyrėjai planuoja analizuoti išsamiau — tai gali parodyti, kuriose kalyklose ir kokiomis sąlygomis pinigai buvo kalti, o kartu ir kelią, kuriuo jie keliavo.
Dėl atskirų monetų retumo ir geros būklės Liuksemburgo kultūros ministerija lobį įsigijo maždaug už 322 tūkst. dolerių. Tolesni tyrimai gali atsekti aukso maršrutą į kraštą.
Kodėl žmogus, turėjęs 141 aukso solidą, paliko juos žemėje be jokio matomo pavojaus ir niekada nebegrįžo — atsakymo kol kas nėra.
