Naujas žaislas kainuoja, dėžutė, kurioje jis atkeliavo, — ne. Katė renkasi dėžutę. Dauguma šeimininkų tai laiko katės užgaida arba pokštu. Elgsenos tyrėjai turi kitą atsakymą: dėžutė katei atlieka tris darbus vienu metu, o žaislas — geriausiu atveju vieną.
Kodėl taip yra, rodo ir laukinių kačių įpročiai, ir vienas nedidelis eksperimentas Nyderlandų gyvūnų prieglaudoje.
Plėšrūnas, kuris pats yra grobis
Katė iš prigimties yra ir medžiotoja, ir potencialus kitų plėšrūnų grobis. Todėl jai reikia vietos, kurioje būtų uždengta iš kelių pusių, bet matytų, kas vyksta aplink, ir galėtų greitai pasitraukti.
Kartoninė dėžutė beveik idealiai atitinka šiuos reikalavimus. Sienos dengia kūną iš šonų, anga leidžia stebėti kambarį ir, prireikus, iššokti. Laukinės katės elgiasi taip pat: poilsiui ar grobio laukimui jos renkasi siauras, iš kelių pusių uždaras vietas.
Eksperimentas su 19 prieglaudos kačių
Utrechto universiteto veterinarijos tyrėjų grupė, vadovaujama Claudios Vinke, 2014 m. žurnale Applied Animal Behaviour Science aprašė tyrimą su ką tik į prieglaudą patekusiomis katėmis. Prieglauda katei yra viena stresiškiausių aplinkų: nauji kvapai, garsai, narvas, nepažįstami žmonės.
Devyniolika kačių atsitiktinai padalytos į dvi grupes. Dešimt gavo kartoninę slėptuvę narve, devynios — ne. Keturiolika dienų tyrėjai vertino kiekvienos katės būseną pagal Kesslerio ir Turnerio kačių streso skalę. Tai stebėjimo metodas, kai katės laikysena, akių, ausų ir kūno padėtis verčiama į skaičių: kuo aukštesnis balas, tuo daugiau streso.
Rezultatas pasirodė jau trečią ir ketvirtą dieną. Katės su dėže turėjo aiškiai žemesnį streso balą nei katės be jos. Dar vienas skirtumas: grupėje su dėžute balai buvo panašūs visoms katėms, o grupėje be dėžutės — labai išsibarstę. Vienos adaptavosi greitai, kitos ilgai liko įsitempusios.
Tyrėjų išvada: slėptuvė padeda katei greičiau atsigauti naujoje, stresą keliančioje aplinkoje, ir tai, jų manymu, gali būti ne tik įprotis, bet elgsenos poreikis.
Kas tyrimo neapima
Tačiau devyniolika kačių yra maža imtis. Tyrimas vyko prieglaudoje, o ne namuose, ir matavo pirmas dvi savaites po atvykimo — pačią didžiausio streso fazę. Ar dėžutė taip pat veikia katę, kuri namuose gyvena dešimt metų, tyrimas neatsako. Patys autoriai pabrėžė, kad reikia tolesnių tyrimų, ypač kai katės laikomos grupėmis.
Vis dėlto principas, kurį jie užfiksavo, sutampa su tuo, ką matome ir virtuvėje: katė į dėžutę lenda tada, kai aplink daugiau dirgiklių. Svečiai, kraustymasis, nauja aplinka — tai situacijos, kai uždara erdvė leidžia katei bent trumpam atsiriboti.
Slėptuvė, kuri virsta pasala
Dėžutė katei nėra vien saugumo kampas. Į ją galima įšokti ir iššokti, iškišti galvą, subraižyti kraštus ar visai juos nuplėšti. O svarbiausia — iš jos galima netikėtai pulti. Kitos katės ausis, žmogaus koją, bet ką, kas praeina pro šalį.
Tai ne agresija, o medžioklės instinktas: laukinė katė grobį pagauna iš pasalos, ne vijosi. Dėžutė suteikia tą pasalą ant kambario grindų.
Kodėl katė lenda į per mažą dėžę
Lieka vienas keisčiausių įpročių — katė bando įsisprausti į dėžę, į kurią, atrodo, tilpti negali. Paaiškinimas tas pats, tik stipresnis. Kuo glaudžiau slėptuvė apgaubia kūną, tuo saugiau katė joje jaučiasi. O lankstus kačių kūnas leidžia įsisprausti į daug siauresnes vietas, nei žmogui atrodo įmanoma.
Praktinė išvada paprasta. Kai katė ignoruoja naują žaislą ir įsitaiso į dėžutę, kurioje jis buvo supakuotas, dėžutės išmesti neverta. Katės požiūriu tai ne kartonas. Tai slėptuvė, stebėjimo postas ir pasala vienu metu.
