Kiekvieną rudenį scenarijus kartojasi: rugsėjį vaikai grįžta į mokyklas ir darželius, spalį dar laikomasi, o lapkritį klasėse ima tuštėti suolai. Dažniausiai kaltė suverčiama šalčiui ir nepakankamai šiltai kepurei. Tačiau mokslininkai pateikia kitokį paaiškinimą: šaltis pats savaime ligų nesukelia, bet sudaro joms puikias sąlygas.
Virusai mėgsta vėsią nosį
Dažniausias peršalimo sukėlėjas yra rinovirusas. Jo savybė mokslininkams žinoma seniai: jis geriausiai dauginasi kiek vėsesnėje aplinkoje nei kūno temperatūra. Nosies ertmė yra būtent tokia vieta, o šaltu oru ji dar labiau atvėsta.
2015 m. Jeilio universiteto tyrėjai paskelbė tyrimą, kuris parodė, kad vėsesnėje temperatūroje nosies ląstelių priešvirusinė apsauga veikia silpniau. Kitaip tariant, šaltame ore organizmas virusą stabdo lėčiau, o virusas spėja pasidauginti.
2022 m. Harvardo medicinos mokyklos tyrėjai pastebėjo dar vieną mechanizmą. Kai į nosį patenka virusas, nosies ląstelės išskiria daugybę mažyčių pūslelių, kurios veikia kaip jauki: prie jų prisijungia virusai ir nepasiekia ląstelių. Tyrime nustatyta, kad, įkvėpus šalto oro ir nosies temperatūrai nukritus keliais laipsniais, tokių pūslelių išsiskiria gerokai mažiau. Tyrimas atliktas su žmonių nosies audinių mėginiais laboratorijoje, todėl tikslų poveikį gyvame organizme dar reikės patvirtinti.
Kodėl būtent lapkritis
Šaltis yra tik viena dalis. Lapkritį susideda keli veiksniai iš karto:
- Visi uždarose patalpose. Kai lauke šlapia ir tamsu, vaikai pertraukas leidžia viduje, o langai rečiau atidaromi. Virusai lengviau plinta, kai daug žmonių būna vienoje erdvėje.
- Sausas oras. Prasidėjus šildymo sezonui patalpų oras tampa sausas. Išdžiūvusi nosies gleivinė prasčiau sulaiko mikrobus.
- Mažiau šviesos. Lapkritį saulės Lietuvoje beveik nebūna, todėl organizme gaminasi mažiau vitamino D, kuris dalyvauja imuninės sistemos veikloje.
- Mokykla po atostogų. Grįžę po rudens atostogų vaikai į klasę parsineša virusų iš skirtingų šeimų, kelionių ir būrelių.
Lietuvoje gripo ir kitų ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sezonas paprastai prasideda rudenį, o didžiausias sergamumas dažniausiai būna žiemą. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras sergamumą stebi kas savaitę ir skelbia, kai viršijamas epideminis slenkstis.
Ar tikrai reikia kepurės
Taip, bet ne dėl to, kad „peršals smegenys“. Šiltas šalikas ar buff’as, pridengiantis nosį ir burną, padeda įkvepiamam orui sušilti, o nosiai – neatvėsti. Tai atitinka minėtų tyrimų išvadas: šilta nosis savo apsauginį darbą atlieka geriau.
Kas iš tiesų padeda
- Rankų plovimas. Ypač grįžus iš mokyklos ir prieš valgį. Tai paprasčiausias ir vienas veiksmingiausių būdų stabdyti virusų plitimą.
- Vėdinimas. Kelios minutės atidarytu langu kambaryje kelis kartus per dieną sumažina virusų koncentraciją ore.
- Drėgnesnis oras. Patalpos oro drėgnumas tarp 40 ir 60 proc. palankesnis nosies gleivinei.
- Miegas. Neišsimiegojusio vaiko imuninė sistema veikia prasčiau. Po atostogų tai ypač aktualu.
- Skiepai. Vakcina nuo gripo kasmet rekomenduojama ir vaikams. Dėl skiepijimo pasitarkite su šeimos gydytoju.
Sergančiam vaikui geriausia likti namie. Tai ne tik greitesnis pasveikimas, bet ir mažiau sergančių klasės draugų po savaitės.
