„Daugiau su juo nebendrausi.“ Šie žodžiai skamba logiškai, kai matome, kad vaiko draugas elgiasi nesaugiai ar blogai veikia jį. Tačiau praktika rodo, kad griežtas draudimas dažnai duoda priešingą rezultatą: vaikas pradeda bendrauti slapta, o pasitikėjimas su tėvais nyksta.
Kodėl draudimas retai veikia
Paaugliams savarankiškumas ir draugų pasirinkimas yra svarbi augimo dalis. Kai tėvai tai atima, vaikas gali jausti pasipriešinimą. Draugas, kuris buvo tiesiog bendraamžis, staiga tampa „uždraustu vaisiumi“. Be to, vaikas gali pradėti meluoti, o tai kelia daugiau pavojaus nei pati draugystė.
Pirmiausia išsiaiškinkite, kas jus neramina
Prieš ką nors drausdami, paklauskite savęs:
- ar nerimas kyla dėl konkretaus elgesio (rūkymas, vagystės, agresija), ar dėl bendro įspūdžio;
- ar tai, ką jūs matote, nėra tik skirtingas stilius ar charakteris;
- ar vaikas pats jaučiasi gerai šioje draugystėje.
Jei jūsų nerimas susijęs su realiu pavojumi, reikia veikti griežčiau. Jei tai nepatinka dėl išvaizdos ar kalbos, verta labiau įsiklausyti.
Ką daryti vietoj draudimo
- Domėkitės vaiko draugu. Paklauskite, kuo jis įdomus, ką kartu veikia. Dažnai paaiškėja, kad vaikas mato daugiau gerų savybių, nei jūs.
- Pakvieskite jį į svečius. Kai draugas atėjo į namus, tėvai mato, kaip jis elgiasi, ir gali stebėti situaciją saugiau.
- Nustatykite aiškias taisykles. Ne „nebendrausi“, o „nevažiuosi į vietas, kurių nežinau“, „grįši iki tam tikros valandos“.
- Kalbėkite apie elgesį, ne apie žmogų. „Nesutinku, kad rūkytum“ yra aiškiau nei „jis blogas“.
- Paklauskite vaiko nuomonės. „Kaip jautiesi, kai jis taip pasielgia?“ Tai skatina pačią permąstyti.
Kaip kalbėtis, kad vaikas girdėtų
Pradėkite nuo konkrečių pastebėjimų: „Pastebėjau, kad po susitikimų su juo grįžti nuliūdęs.“ Venkite apibendrinimų („jis tau netinka“). Išklausykite ir leiskite vaikui atsakyti, net jei nesutinkate. Atviras pokalbis dažnai padeda daugiau nei ilgi paaiškinimai.
Kada būtina įsikišti griežčiau
Yra situacijų, kai draudimas ar rimtas apribojimas pagrįstas:
- draugas skatina vaiką vartoti alkoholį ar kitas medžiagas;
- bendravimas susijęs su smurtu, prievarta ar patyčiomis;
- vaikas, būdamas su juo, patenka į pavojų;
- kyla įtarimas, kad vaikas yra išnaudojamas ar spaudžiamas.
Tokiais atvejais pasitarkite su mokyklos socialiniu pedagogu ar psichologu, o esant tiesioginiam pavojui kreipkitės į policiją 112. Vaikai gali skambinti Vaikų linijai: 116 111.
Kai draugystė pati nutrūksta
Kartais vaikas pats supranta, kad draugystė jam nepatinka. Svarbu jį palaikyti, nesakyti „aš sakiau“. Pasidžiaukite, kad jis priėmė savo sprendimą. Taip jis mokosi pasitikėti savo nuojauta.
Ką daryti, jei draugystė užsitęsia
Jei draugystė netampa pavojinga, bet jums vis tiek nepatinka, sau primename: mes negalime parinkti vaikui visų draugų. Svarbiausia išlaikyti ryšį, kad vaikas ateitų pas jus, kai tik kyla bėdų.
Kaip suprasti, kodėl vaikui patinka šis draugas
Kartais vaikas prisiriša prie draugo, nes šis suteikia tai, ko jis nejaučia kitur: pripažinimą, humoro jausmą, jausmą, kad yra suprastas. Jei tėvai supras šį poreikį, jie galės pasiūlyti panašų pripažinimą kitose srityse. Paklauskite vaiko, kas jam labiausiai patinka bendraujant su šiuo draugu. Atsakymas gali jus nustebinti.
Kaip stiprinti vaiko vidinį kompasą
Vietoj to, kad kontroliuotumėte kiekvieną draugystę, padėkite vaikui išmokti atpažinti, kas jam gerai, o kas ne. Aptarkite situacijas: „Ką darytum, jei draugas paprašytų tau pameluoti dėl jo?“ Tokie pokalbiai padeda vaikui susikurti vertybes, kuriomis jis gali vadovautis, kai jūsų nėra šalia.
Kai draugystė pavojinga, bet vaikas nenori pasitraukti
Tokioje situacijoje svarbu ne dramatizuoti, o veikti nuosekliai. Nustatykite aiškias ribas, susijusias su saugumu (kur galima eiti, kada grįžti, su kuo bendrauti tam tikromis aplinkybėmis), ir paaiškinkite, kodėl jos svarbios. Kartu pasitarkite su mokykla, kad vaikui būtų suteikta papildoma parama.
Kaip nesusipykti
Net kai nesutinkate, išlaikykite pagarbą. Pasakykite: „Aš tavęs nenoriu nubausti, noriu, kad būtum saugus.“ Tai padeda vaikui nesijausti puolamam. Po kiekvieno sunkesnio pokalbio pasidžiaukite kuo nors kitu: bendra vakariene, filmu, pasivaikščiojimu. Ryšys su vaiku yra svarbesnis už bet kurį ginčą.
Ką daryti, jei vaikas pradeda meluoti
Jei vaikas slepia draugystę, tai ženklas, kad draudimas perlenktas. Pabandykite susitarti: kai kurios taisyklės lieka, bet vaikas gali kalbėti atvirai, ir už tiesą nebus baudžiamas. Pasakykite, kad geriau žinoti, kur jis yra, nei jį prarasti. Atvirumas dažniausiai grįžta, kai vaikas jaučia, kad tėvai jį išklauso.
Trumpai
Draudimas retai išsprendžia problemą. Domėjimasis, aiškios ribos ir pokalbis apie elgesį padeda vaikui pačiam suprasti, kas jam gera, o kas ne. Tuo pat metu jūs išlaikote kelią, kuriuo jis gali ateiti, kai prireikia pagalbos.
