1925 m. Londono laikraštis „Daily News“ aprašė „ateities žmogaus dieną“ taip, kaip ją įsivaizdavo išradėjas Archibaldas Montgomery Low. Žurnalistai jo prognozes pavadino negailestingai lakios vaizduotės vaisiumi. Po šimto metų paaiškėjo, kad jis aprašė beveik eilinį mūsų rytą.
Rytas, kurį jis numatė
Pasak A. Low, ateities žmogų pažadins radijo žadintuvas. Pusryčiaudamas jis klausysis naujienų per garsiakalbį, o įvykius matys per „televizijos mašiną“, kuri pakeis iliustruotus laikraščius. Bendraus jis asmeniniu radijo aparatu, o automatiniai telefonai visada sujungs su teisingu numeriu. Parduotuvėse žmones kilnos judantys laiptai.
Dar kelios jo prognozės:
- vėjas ir jūros potvyniai bus įkinkyti tarnauti žmogui;
- sunkų ir nemalonų darbą perims mašinos;
- moterys kasdien vilkės kelnes;
- atsiras slaptos kameros ir pasiklausymo įrenginiai.
Kai kurios iš šių prognozių išsipildė visai neseniai. Jūrinio vėjo jėgainių parkai sparčiai plėstis ėmė tik per pastaruosius porą dešimtmečių, o robotai gamyklose ir sandėliuose sunkų darbą iš žmonių perima būtent dabar.
Šiandien tai skamba kaip paprastas aplinkos aprašymas: telefonas kišenėje, televizorius virtuvėje, eskalatorius prekybos centre, vėjo jėgainės jūroje. Tačiau 1925 m. reguliarios radijo laidos Didžiojoje Britanijoje buvo transliuojamos vos trejus metus, o veikiančią televiziją Johnas Logie Bairdas viešai pademonstravo tik 1926-ųjų sausį.
Kur jis prašovė
Ne viskas išsipildė, ir tai ne mažiau įdomu. A. Low tikėjo, kad 2025 m. visi vilkėsime vientisus sintetinio veltinio kostiumus ir dėvėsime tokias pačias skrybėles. Kino teatruose žiūrovai esą užsidės specialius akinius ir pasirinks, kurį iš kelių vienu metu rodomų filmų žiūrėti. Rytą žmogus pradės masažu „radijo šviesa“, o žadintuvai visiems skambės 9.30 val.
Kitose jo kalbose ir straipsniuose būta dar drąsesnių idėjų: gatvių apšvietimas pasitelkiant augalus, elektra įkrauto vandens čiurkšlės vietoj kavalerijos ir minčių perdavimas iš galvos į galvą elektros signalais. Judantys šaligatviai, kuriuos jis matė visuose miestuose, šiandien veikia beveik vien oro uostuose.
Kas buvo tas „profesorius“
Archibaldas Low gimė 1888 m. ir buvo inžinierius, fizikas, išradėjas bei daugybės knygų autorius. Jis pats vadino save profesoriumi, nors tokio vardo neturėjo, ir tai erzino to meto mokslininkus. Istorijoje jis liko kaip radijo bangomis valdomų sistemų pradininkas, o 1928 m. Londone demonstravo savo sukurtą televizijos sistemą.
Garsiausias jo darbas susijęs su Pirmuoju pasauliniu karu. 1917 m. A. Low vadovaujama komanda išbandė radijo bangomis valdomą lėktuvą be piloto, kuris šiandien laikomas vienu pirmųjų bepiločių orlaivių. Taigi apie ateities techniką jis kalbėjo ne kaip svajotojas iš šalies, o kaip žmogus, pats ją kūręs.
Jo gyvenimas priminė nuotykių romaną. „Daily News“ rašė, kad 1914 m. spalį į jį pasikėsinta du kartus: pro laboratorijos langą paleisti šūviai, o vėliau vokietis lankytojas pasiūlė jam strichninu užnuodytą cigaretę. Prognozes A. Low surašė 1925 m. išleistoje knygoje „The Future“ („Ateitis“) ir skelbė iki pat mirties. Mirė jis sulaukęs 68-erių.
Ar tai tikrai pranašystės
Šias prognozes iš senų laikraščių archyvo ištraukė genealogijos tarnybos „Findmypast“ tyrėjai. Viena jų, Jen Baldwin, sako, kad nuostabiausia, kaip žmogus prieš šimtmetį sugebėjo numatyti, ką pasauliui duos technologijos, kurios tada dar buvo kūdikystėje.
Ji neabejoja, kad pats A. Low šiandien jaustųsi kaip namie, nors internetas jį tikriausiai iš pradžių apstulbintų.
Skeptikai primena, kad stebuklų čia nėra. Radijas 1925 m. jau veikė, eskalatoriai didžiuosiuose miestuose taip pat. A. Low nespėliojo, o atidžiai stebėjo, kas ką tik išrasta, ir klausė savęs, kas bus, kai tai turės kiekvienas. Be to, miglotą prognozę nesunku pritaikyti prie to, kas vėliau nutiko. Ten, kur jis fantazavo be jokio pagrindo, kaip su veltinio kostiumais, dažniausiai ir suklydo.
Ko iš to galima pasimokyti
Lyginant pataikymus ir prašovimus matyti aiškus dėsnis. A. Low atspėjo ten, kur rėmėsi jau veikiančiu, bet dar retu išradimu: radiju, telefonu, eskalatoriumi, pirmaisiais televizijos bandymais. Suklydo ten, kur bandė nuspėti žmonių skonį ir įpročius. Technika per šimtą metų pasikeitė labiau, nei jis tikėjosi, o žmonės – mažiau: mes vis dar norime rinktis drabužius patys ir keltis tada, kada reikia, o ne tada, kada skamba visiems vienodas žadintuvas.
Užduotis šeimai
Paprašykite vaiko aprašyti 2125 metų rytą: kas žmogų pažadins, ką jis valgys, kaip keliaus į mokyklą ir ko joje mokysis. Užrašykite atsakymus ir padėkite į stalčių. J. Baldwin sako, kad A. Low istorija verčia susimąstyti, kaip tai, ką šiandien laikome naujove, atrodys mūsų palikuonims. Galbūt jūsų vaiko užrašai po šimto metų irgi kam nors sukels šypseną, o gal nuostabą. A. Low metodas tinka ir čia: pirmiausia apsidairykite, kokie išradimai šiandien dar tik žengia pirmus žingsnius, ir pagalvokite, kaip atrodys pasaulis, kai jie taps kasdienybe.
Šaltiniai
- IFLScience: „The Spookily Accurate Predictions For 2025 Made 100 Years Ago“
- CBC Radio: „How an eccentric British inventor imagined 2025 a century ago“
- „The Guardian“: „Scientist’s ‘ruthlessly imaginative’ 1925 predictions for the future come true – mostly“, 2024 m. gruodžio 31 d.
