Skaitytojams atrenku istorijas apie žmones, kurie priėmė sprendimą, kurio grąžinti nebegalima. Šį kartą – Arūnas, 54 m., Tauragė. Pasakojimas užrašytas iš jo žodžių.

Vasario 3-ą į sąskaitą atėjo 6 412 eurų. Iki tos dienos aš dešimt metų nežinojau, kiek ten yra – kaupimas buvo tas dalykas, kurį nuo algos nuskaičiuoja, ir viskas. Sausį per televizorių išgirdau, kad nuo 2026 m. iš antros pakopos galima pasitraukti ir atsiimti sumokėtas įmokas su prieaugiu, ir tą patį vakarą pateikiau prašymą. Atrodė paprasta: mano pinigai, mano sprendimas. Po keturių mėnesių iš 6 412 eurų sąskaitoje liko 218.

Antra pakopa Lietuvoje kelerius metus buvo tema, dėl kurios ginčijamasi labiau nei dėl pačių pensijų. Nuo 2026 m. dalyvavimas joje tapo savanoriškas, o pasitraukti ir atgauti įmokas galima iki 2027 m. pabaigos. Dažniausiai kaltinami tie, kurie pinigus atsiėmė, – kad neprotingi, kad „pravalgė“. Aš buvau vienas iš jų, ir noriu papasakoti ne todėl, kad gailiuosi, o todėl, kad supratau, ko negalvojau, kai spaudžiau mygtuką.

Kur nuėjo pinigai: eilutė po eilutės

Pirmas dalykas – automobilio remontas, kurį atidėliojau nuo rudens: 1 340 eurų. Liko 5 072. Antras – dukters vestuvių dovana, kurią buvau pažadėjęs ir neturėjau iš ko: 1 500. Liko 3 572. Trečias – skola broliui, seniai ir nemaloni: 800. Liko 2 772. Ketvirtas – stogas garažui, kuris varvėjo dvejus metus: 1 180. Liko 1 592. Penktas – atostogos su žmona, pirmos per septynerius metus: 890. Liko 702. Ir tada tiesiog gyvenimas: vaistai, kuras, viena nauja skalbimo mašina, kai sena sugedo, – 484. Liko 218.

Nė vienas iš tų dalykų nebuvo kvailas. Bet visi kartu jie reiškė, kad pinigai, kurie turėjo laukti manęs septyniasdešimtmetyje, išėjo per keturis mėnesius į tai, ką bet kuriuo atveju būčiau kaip nors išsprendęs – lėčiau, sunkiau, bet išsprendęs.

Ką pasakė dukra

Ji sužinojo birželį, per vestuves, kai brolis paminėjo skolą. Vakare paklausė tiesiai: iš kur pinigai. Pasakiau. Ji tylėjo, o paskui pasakė sakinį, kurį prisimenu žodis į žodį: „Tėti, tu man padovanojai savo pensiją.“ Ne priekaištą – ji buvo dėkinga. Bet tas sakinys pirmą kartą privertė mane pagalvoti apie 6 412 eurų ne kaip apie sumą, o kaip apie laiką: dešimt metų įmokų, kurios turėjo tapti priedu prie „Sodros“ pensijos, ir kurių dabar nebus.

Suskaičiavau: jei būčiau kaupęs iki 65, su prieaugiu ta suma greičiausiai būtų dvigubai didesnė, o išmokama po kelis šimtus per mėnesį daugelį metų. Vietoj to – vestuvių dovana ir stogas. Žmona sako, kad atostogos buvo verta bet kokios pensijos, ir gal ji teisi. Bet ji nesakė to sausį, kai pinigai dar buvo fonde, ir aš irgi nebūčiau sakęs.

Kodėl vis tiek nesakau, kad tai buvo klaida

Vis dėlto vien iš mano istorijos daryti išvadų, kad atsiimti negalima, nebūtų teisinga, nes žmogui, kuris turi paskolą su didelėmis palūkanomis arba gyvena be santaupų iš viso, atsiėmimas gali būti protingas: pinigai, kurie uždirbtų 4–5 proc. fonde, geriau nei pinigai, už kuriuos mokamos 12 proc. palūkanos bankui. Mano klaida buvo ne atsiimti, o atsiimti be plano. Jei prieš spausdamas mygtuką būčiau užrašęs, kam, ir palikęs bent pusę, dabar turėčiau 3 000 sąskaitoje ir tą patį stogą.

Ir dar: dalis žmonių, atsiėmusių pinigus, grįžo į „Sodros“ sistemą, ir apie susidariusį perteklių dabar diskutuojama – vieni siūlo jį skirti pensijų didinimui, kiti perspėja, kad perteklius laikinas. Tai reiškia, kad mano sprendimas buvo ne tik mano: kai atsiimame tūkstančiai, keičiasi ir tai, kiek gaus visi.

Ką daryti, jei svarstote tą patį

Sužinokite tikslią sumą fondo savitarnoje – ne „maždaug“, o iki euro, nes dauguma jos nežino ir sprendžia jausmu. Užrašykite tris dalykus, kuriems pinigai skirti, ir sumas – jei sąrašas ilgesnis nei trys arba sumos „apytiksliai“, nesate pasiruošę. Suskaičiuokite, kiek tai būtų 65-erių: paprastas skaičiuoklės padauginimas iš 1,04 per metus parodo skirtumą, kurio dabar nematote. Jei atsiimate skoloms su palūkanomis – gerai, jei remontams, kurie gali palaukti, – blogai. Ir bent pusę palikite arba iš karto padėkite į atskirą sąskaitą su terminuotu indėliu, kur nepasieksite.

Vasario 3-ą turėjau 6 412 eurų. Šiandien turiu 218 ir garažą, kuris nevarva. Terminas pasitraukti galioja iki 2027 m. pabaigos – tai reiškia, kad turite daugiau nei metus pagalvoti, o aš galvojau vieną vakarą.