15,4 gramo aukso vienoje rūdos tonoje. Tiek rasta atskiruose mėginiuose, kuriuos Kinijos mokslininkai iškėlė iš Ramiojo vandenyno dugno. Sidabro — 1,27 kilogramo tonai. Abu rodikliai, anot Kinijos valstybinės žiniasklaidos, vidutiniškai gerokai didesni nei sausumos telkiniuose.
Radinį aprašė South China Morning Post, remdamasis valstybine televizija CCTV. Telkinys yra Vakarų Ramiojo vandenyno dalyje, Kinijos išskirtinėje ekonominėje zonoje — jūros ruože, kuriame valstybė turi teisę į povandeninius išteklius. Tikslios koordinatės neatskleidžiamos.
Aštuoniolika dienų ir septyni nėrimai
Ekspedicija iš Šendženo išplaukė 2026 m. rugpjūčio 10 d. laivu „Xiang Yang Hong 10″ — vienu pirmųjų didelių okeanografinių laivų, suprojektuotų ir pastatytų Kinijoje. Iš viso ji truko 18 dienų ir apėmė septynis nėrimus į didelį gylį; prieš tai atlikta daugiau nei dešimt parengiamųjų tyrimų.
Jų metu komanda 700–1500 metrų gylyje aptiko dešimtis aukštos temperatūros hidroterminių šaltinių. Hidroterminis šaltinis — plyšys jūros dugne, pro kurį veržiasi įkaitęs, mineralų prisotintas vanduo. Iš dugno kylančio skysčio temperatūra viršijo 315 °C.
Patį telkinį sudaro trys masyvūs kūgio formos sulfidų dariniai. Preliminari laboratorinė analizė parodė, kad rūdoje vyrauja ekonomiškai svarbūs mineralai — chalkopiritas, piritas ir sfaleritas.
Kodėl auksas nusėdo būtent čia
Tokie telkiniai ir susidaro dėl hidroterminių šaltinių veiklos. Labai karštas, metalais prisotintas vanduo išteka iš dugno plyšių ir staigiai atvėsta, susilietęs su beveik lediniu jūros vandeniu. Dėl to metalai reaguoja su sieros junginiais ir nusėda kietų sulfidų pavidalu — sluoksnis po sluoksnio, kol susiformuoja rūda.
Song Shiji, Tsinghua universiteto Vandenynų inžinerijos instituto dekanas ir vienas projekto vadovų, aptiktą ruožą pavadino labai vertingu plėtrai.
Kodėl auksas kol kas liks dugne
Tik čia ir slypi antra istorijos pusė. Telkinys guli maždaug kilometro gylyje, ir būtent dėl to gavybos perspektyvos kol kas neaiškios: iškelti rūdą iš tokio gylio techniškai sudėtinga ir brangu, o ekonominė nauda dar neįrodyta.
Todėl artimiausiu metu didesnę vertę gali turėti ne pats auksas. Anot Song Shiji, aktyvaus hidroterminio lauko zonoje gyvena savitos gyvūnų bendrijos, prisitaikiusios prie kraštutinių sąlygų. Jų tyrimas gali padėti suprasti, kaip organizmai išgyvena ten, kur temperatūra ir slėgis atrodo nesuderinami su gyvybe.
Kitas žingsnis — ne kasyba, o tolesni matavimai ir mėginiai. Ar povandeninis aukso laukas kada nors taps kasykla, spręs ne koncentracija mėginyje, o tai, ar jį apskritai apsimokės pasiekti.
