Vieši pykčio protrūkiai gali atrodyti pribloškiantys, tačiau ramus atsakas dažnai pakeičia situacijos baigtį. Tvirta balso intonacija, trumpi žodžiai ir keli gilūs įkvėpimai gali padėti atgauti kontrolę nesukeliant papildomos įtampos. Kitas žingsnis dažnai yra pastebėti, kas galėjo sukelti šią reakciją, ir atsakyti aiškiomis ribomis. Kai situacija darosi triukšmingesnė ar intensyvesnė, tylus pasišalinimas gali būti saugiausias pasirinkimas. Kas vyksta toliau, gali būti svarbiau, nei iš pradžių atrodo.
Išlikite ramūs viešo pykčio priepuolio metu
Išlaikant ramybę viešo tantrumo metu galima padėti sušvelninti situaciją ir sumažinti stresą visiems, kurie joje dalyvauja. Susikaupęs globėjas ar pagalbininkas gali rodyti ramų elgesį giliai kvėpuodamas ir judėdamas apgalvotai.
Švelnus tonas, aiškios ribos ir empatiškas išklausymas dažnai sumažina įtampą nepadidindami spaudimo. Jei tinka, dėmesio nukreipimo būdai gali nukreipti dėmesį į neutralų daiktą ar paprastą užduotį.
Pozityvus pastiprinimas, pavyzdžiui, ramus mažų pagerėjimų įvertinimas, gali padėti bendradarbiauti. Pagrindinis dėmesys turėtų likti saugumui, orumui ir nuraminimui, sudarant sąlygas vaikui ar suaugusiajam susigrąžinti kontrolę, kol aplinkiniai jaučiasi mažiau sutrikę ir labiau palaikomi.
Atpažinkite, kas sukelia isteriją
Nustatyti provokuojantį veiksnį gali padėti lengviau suprasti ir suvaldyti isterijos priepuolį, nes daugelis protrūkių yra susiję su konkrečiais stresoriais, tokiais kaip alkis, nuovargis, frustracija, jutiminė perkrova ar staigūs pokyčiai.
Atsargus provokuojančių veiksnių nustatymas padeda globėjams pastebėti dėsningumus be kaltinimų. Ramus stebėtojas gali peržvelgti, kas įvyko prieš pat elgesį, įskaitant triukšmą, vėlavimus ar nepatenkintus poreikius.
Toks emocinis sąmoningumas padeda užtikrinti stabilesnę reakciją ir mažina sumišimą. Kai tikėtina priežastis yra suprantama, slaugantis asmuo gali reaguoti su didesne kantrybe, užuojauta ir praktiniu įžvalgumu, kartu išsaugodamas orumą ir sumažindamas visų tuo momentu patiriamą kančią.
Nustatykite aiškias, malonias ribas
Kai tik tikėtinas sukėlėjas tampa aiškesnis, kitas žingsnis yra nustatyti tvirtas, bet švelnias ribas, kurios užtikrina saugumą ir mažina įtampos didėjimą. Ramus balsas, stabili laikysena ir trumpi žodžiai gali padėti žmogui jaustis prilaikomam, o ne iššaukiamam.
Naudingi globėjai dažnai taiko švelnius priminimus ir nuoseklius lūkesčius, įvardydami, koks elgesys yra priimtinas, nekaltindami ir nesiginčydami. Jei reikia, jie maloniai pakartoja ribą ir vengia perteklinių paaiškinimų.
Šis požiūris padeda išsaugoti orumą, mažina sumišimą ir rodo patikimą rūpestį. Ribos veikia geriausiai tada, kai jos yra nuspėjamos, pagarbios ir ramiai palaikomos viso bendravimo metu.
Pasiūlykite vieną paprastą kitą žingsnį
Vienas konkretus kitas žingsnis gali padėti nukreipti dėmesį, kai emocijos labai stiprios. Ramus pagalbininkas galėtų pasiūlyti vieną pasirinkimą, pavyzdžiui: „Ar padėtų stiklinė vandens arba rami vieta atsisėsti?“ Tai sumažina pervargimą ir suteikia žmogui įveikiamą dėmesio tašką.
Tonas turėtų išlikti ramus, šiltas ir nevertinantis, teikiant emocinę paramą nereikalaujant iš karto nusiraminti. Paprastos dėmesio nukreipimo technikos, pavyzdžiui, parodymas į pažįstamą daiktą arba prašymas įkvėpti ir suskaičiuoti, gali sumažinti nerimą.
Aiškiausia pagalba veikia geriausiai, kai ji yra trumpa, pagarbi ir lengvai įgyvendinama akimirksniu.
Palikite situaciją, jei ji paaštrėja
Kai eskalacija tęsiasi nepaisant ramaus palaikymo, saugiausias pasirinkimas gali būti atsitraukti ir sumažinti kontaktą. Trumpas pasitraukimas gali apsaugoti orumą, sumažinti dirgiklius ir leisti emocijoms nurimti.
Globėjas ar padėjėjas gali kalbėti tyliai, pasakyti, kad reikia trumpai sustoti, ir, jei įmanoma, pereiti į tylesnę vietą. Tai nėra rūpesčio atsisakymas; tai yra apgalvotas atsakas, padedantis išsaugoti saugumą.
Kai sukuriamas atstumas, dėmesio nukreipimo technikos ir nusiraminimo strategijos gali būti vėl taikomos su didesne sėkmės tikimybe. Aiškios ribos, ramus tonas ir pagarbus buvimas išlieka būtini viso epizodo metu.
Išvada
Viešose isterijos situacijose ramūs, tvirti atsakai gali padaryti sudėtingą akimirką lengviau valdomą. Kai globėjas išlieka susikaupęs, nustato galimus dirgiklius ir nustato švelnias ribas, vaikas labiau linkęs jaustis saugus, o ne pervargęs. Pasiūlymas vieno paprasto kito žingsnio gali padėti nukreipti emocijas. Jei nerimas ir toliau stiprėja, perėjimas į tylesnę vietą padeda išsaugoti orumą ir palaiko visų dalyvaujančiųjų emocinį atsigavimą.
