Rasos iš Kauno istorija apie tai, kaip ji atsisakė mokėti 60 eurų į klasės fondą ir po dviejų mėnesių sulaukė ataskaitos, per parą sulaukė [SKAIČIUS] komentarų ir [SKAIČIUS] reakcijų. Dalis skaitytojų rašė, kad pas juos suma dvigubai didesnė, o klausti niekas nedrįsta. Kiti gynė tėvų komitetus. Surinkome dažniausius klausimus ir atsakymus, kurių pačiame straipsnyje nebuvo.
Kiek iš tikrųjų renkama ir ar tai teisėta
Dažniausias klausimas komentaruose buvo ne apie Rasą, o apie savo klasę: „Pas mus 120 eurų per metus, plius dovanos atskirai – ar tai normalu?“ Skaitytojai iš Vilniaus rašė apie 100–150 eurų sumas, iš mažesnių miestų – apie 30–50. Skirtumas priklauso ne nuo miesto, o nuo to, kas įskaičiuota: vienur į fondą įeina ekskursijos ir šventės, kitur – tik popierius ir dovanos.
Dėl teisėtumo atsakymas paprastas: mokykla negali reikalauti privalomų įmokų, o klasės fondas yra tėvų, ne mokyklos, susitarimas. Tai reiškia du dalykus. Pirma, nemokėti galima, ir vaikas dėl to negali būti nei išskirtas, nei apribotas. Antra, jei fondą tvarko tėvų komitetas, o ne mokykla, skųstis direktoriui dėl sumos dydžio nėra kam – tai reikia spręsti tarp tėvų. Kelios mamos rašė, kad direktorius į jų klausimą taip ir atsakė: „Tai jūsų susitarimas.“ Ir jis teisus.
„Jūs nesuprantate, kiek darbo įdeda komitetas“
Ne visi sutiko su Rasos sprendimu. Viena skaitytoja, prisistačiusi kaip tėvų komiteto pirmininkė iš Panevėžio, rašė, kad organizuoja ekskursijas, perka dovanas, derina autobusus ir kad vienintelis atlygis už tai – klausimai grupėje, kur dingo pinigai. Jos komentaras surinko daugiausiai palaikymo tarp tų, kurie nesutiko su straipsniu.
Čia abi pusės teisios. Rasa nekaltino pirmininkės – straipsnyje ji pati pripažįsta, kad problema buvo tvarka, o ne žmogus. Bet komiteto darbas nėra priežastis neturėti ataskaitos: kaip tik atvirkščiai, ataskaita yra būdas parodyti, kiek padaryta. Pirmininkė iš Panevėžio antrame komentare pati pridūrė, kad po straipsnio nusprendė gruodį išsiųsti lentelę – ne todėl, kad kas nors paprašė, o kad nereikėtų laukti, kol paprašys.
Ar mokytoja gali būti fondo kasininkė
Karščiausia diskusija kilo dėl to, kas turi laikyti pinigus. Dalis skaitytojų rašė, kad pas juos fondą tvarko pati mokytoja, ir tai atrodo patogiau – ji žino, ko reikia klasei. Kiti atsakė, kad tai neteisinga mokytojos atžvilgiu, nes ji tampa atsakinga už svetimus pinigus.
Faktas, kuris išsprendžia ginčą: mokytoja gali neturėti teisės rinkti pinigų iš tėvų, nes ji yra mokyklos darbuotoja, o mokykla įmokų rinkti negali. Kai kurių mokyklų vidaus tvarkos tai tiesiogiai draudžia. Todėl saugiausias variantas ir mokytojai, ir tėvams – pinigus laiko vienas iš tėvų, o mokytoja tik sako, ko reikia. Rasos klasėje būtent taip ir buvo, ir tai vienintelis dalykas, kurio ten nereikėjo keisti.
Jei po šio straipsnio norite ką nors padaryti savo klasėje, nereikia nei atsisakyti mokėti, nei rašyti direktoriui. Pakanka grupėje parašyti vieną sakinį: „Ar galėtume iki susirinkimo pamatyti, kiek liko nuo pernai?“ Rasai to užteko.
