Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos ministerijomis ir policija šiais mokslo metais atnaujins ir suvienodins reagavimo į patyčias ir smurtą algoritmus, parengs mokykloms rekomendacijas ir stiprins specialistų kompetencijas. Praktiškai tai reiškia, kad iki šiol kiekviena mokykla į patyčias reagavo pagal savo tvarką, kuri vienur veikė, kitur – gulėjo stalčiuje, o nuo šių metų turėtų atsirasti vienoda seka: kas, per kiek laiko ir kam praneša. Kol ji rengiama, tėvams verta žinoti, ką galima reikalauti jau dabar.
Patyčių tema mokyklose kartojasi kasmet, ir kasmet tėvai išgirsta tą patį sakinį: „Mes sprendžiame viduje.“ Tai gali reikšti, kad mokykla iš tiesų dirba – kalbasi su vaikais, įtraukia psichologą, informuoja kitus tėvus. Bet gali reikšti ir tai, kad klasės vadovė pasikalbėjo su dviem vaikais per pertrauką ir įrašė į dienyną. Skirtumą tėvai dažnai sužino tik po kelių mėnesių, kai vaikas nebenori eiti į mokyklą.
Kas privalo vykti dabar, nepriklausomai nuo naujų algoritmų
Kiekviena mokykla privalo turėti smurto ir patyčių prevencijos bei intervencijos tvarką ir Vaiko gerovės komisiją. Tai ne rekomendacija, o reikalavimas, galiojantis jau daug metų, ir tėvai turi teisę su ta tvarka susipažinti bet kada, ne tik kai įvyksta atvejis. Tvarka turi numatyti, kas fiksuoja patyčių atvejį, kas informuoja tėvus ir per kiek laiko, kada įtraukiama komisija.
Jei pranešėte mokytojai apie patyčias žodžiu, tai dažnai baigiasi ten pat. Todėl pirmas žingsnis – pranešti raštu direktoriui, nurodant datą, ką vaikas papasakojo ir ko prašote. Mokykla į rašytinį tėvų kreipimąsi privalo atsakyti, o Vaiko gerovės komisija – svarstyti atvejį ir informuoti apie sprendimą. Konkretaus termino dienomis įstatymas nenustato, bet įprasta praktika – atsakymas per 10–20 darbo dienų, o skubiu atveju, kai vaikui kyla pavojus, reaguoti reikia iš karto. Jei mokykla sako, kad „svarstys kitame posėdyje“, paklauskite, kada tas posėdis – komisija gali būti kviečiama ir neeiliniu būdu, ir tėvai turi teisę to prašyti. Rašytinis kreipimasis skiriasi nuo žodinio ne tonu, o tuo, kad jam turi būti suteiktas registracijos numeris, ir nuo tos dienos skaičiuojamas laikas.
| Žingsnis | Kam | Ko tikėtis |
|---|---|---|
| Pranešimas raštu | Direktoriui | Registruotas kreipimasis, atsakymas raštu |
| Prašymas svarstyti | Vaiko gerovės komisijai | Posėdis, planas, tėvų informavimas |
| Mokykla neatsako arba nereaguoja | Savivaldybės švietimo skyriui | Patikrinimas, įpareigojimas |
| Vaikui gresia pavojus, smurtas | Vaiko teisių apsaugos tarnybai, policijai | Reagavimas iš karto |
| Reikia psichologo, o mokykloje jo nėra | Savivaldybės pedagoginei psichologinei tarnybai | Konsultacija per mokyklą arba tiesiogiai |
Kodėl mokyklos reaguoja skirtingai
Trys priežastys. Pirma – specialistų trūkumas: ministerijos duomenimis, per 300 mokyklų neturėjo psichologo, o be jo Vaiko gerovės komisija dažnai lieka formali. Antra – tvarkos skiriasi: vienos mokyklos turi aiškų algoritmą su terminais, kitos – bendrą aprašą be atsakingų asmenų. Trečia – baimė: mokykla, kurioje patyčių atvejų „nėra“, atrodo geriau nei ta, kuri juos fiksuoja, todėl dalis vadovų nesuinteresuoti registruoti.
Būtent tai ir turėtų keisti suvienodinti algoritmai: kai seka bus vienoda visiems, „sprendžiame viduje“ turės konkretų turinį, o tėvai galės patikrinti, ar mokykla ją vykdo.
Vis dėlto vien iš to, kad mokykla nesureagavo greitai, nereikia daryti išvados, kad ji abejinga. Klasės vadovė, kuri turi 28 vaikus ir 22 pamokas per savaitę, patyčių atvejį gali pastebėti vėliau nei tėvai, o tai skirtingi dalykai. Skirtumas išryškėja po rašytinio kreipimosi: mokykla, kuri dirba, atsako ir kviečia į susitikimą, o ta, kuri nedirba, tyli arba prašo „neskubinti“.
Ką daryti tėvams
Užrašykite, ką vaikas pasakojo, su datomis – ne interpretacijas, o faktus. Kreipkitės raštu į direktorių ir paprašykite, kad atvejį svarstytų Vaiko gerovės komisija. Paprašykite mokyklos patyčių prevencijos tvarkos ir patikrinkite, ar ji vykdoma – tai dokumentas, kurį privalo pateikti. Jei per protingą terminą atsakymo nėra, rašykite savivaldybės švietimo skyriui su kreipimosi kopija. Jei vaikas patiria fizinį smurtą ar grasinimus, nelaukite mokyklos – kreipkitės į Vaiko teisių apsaugos tarnybą arba policiją tą pačią dieną. Ir nepamirškite vaiko: mokyklos procedūros trunka savaites, o jam pagalba reikalinga dabar, tad psichologą ieškokite lygiagrečiai, ne po sprendimo.
Kai ministerija paskelbs suvienodintus algoritmus, verta juos perskaityti ir palyginti su savo mokyklos tvarka. Skirtumas tarp to, kas turėtų būti, ir to, kas yra, – geriausias argumentas kitame pokalbyje su direktoriumi.
