
Po Laacho ežeru (vok. Laacher See) Vokietijos vakaruose, Eifelio regione, mokslininkai užfiksavo daugiau kaip 500 mikrodrebėjimų. Jie registruoti nuo 2022 m. rugsėjo iki 2023 m. rugpjūčio, o tyrimas paskelbtas 2026 m. Ežeras užpildo ugnikalnio kraterį, kuris išsiveržė maždaug prieš 13 000 metų (apie 11 000 m. pr. Kr.).
Tai ne vien teorinė grėsmė. Tas išsiveržimas laikomas vienu galingiausių vėlyvojo ledynmečio įvykių Vidurio Europoje: pelenai pasiekė Švediją ir Italiją, o pagrindinė fazė, kaip manoma, truko vos kelias dienas. Eksplozinė jo klasė pagal vulkaninio sprogstamumo indeksą (VEI) – 6, o išmesta medžiagos tūris siekė apie 6,3 km³.
Datavimas taip pat tikslinamas: naujesni tyrimai išsiveržimą perkelia į maždaug prieš 13 084 metus, tai yra apie 184 metais anksčiau, nei buvo manyta. Šio išsiveržimo tefros (vulkaninės medžiagos) pėdsakų rasta Prancūzijoje, Šiaurės Italijoje ir Skandinavijoje. Eifelio regione apskritai yra keli šimtai ramybėje esančių ugnikalnių, o Laacher See vadinamas ugnikalniu, turinčiu ir kalderos, ir maaro požymių.
Plinijaus išsiveržimas – labai galingas sprogstamasis išsiveržimas, kai dujos ir pelenai išmetami į stulpą aukštai į atmosferą. Pavadintas romėnų rašytojo Plinijaus Jaunesniojo, aprašiusio Vezuvijaus išsiveržimą 79 m. po Kr., vardu.
Ką parodė drebėjimai
Dalis užfiksuotų virpesių – giliadažniai drebėjimai.
Giliadažniai drebėjimai – silpni drebėjimai dideliame gylyje, kuriuos, kaip manoma, sukelia aukštyn kylantis magmos ar fluidų srautas arba jų prasiskverbimas pro uolieną.
Eifelyje tokie drebėjimai registruojami nuo 2013 m., o jų epicentrai išsidėstę palei liniją, kuri veda tiesiai į Laacho ežerą. Tai vienas iš požymių, kad po ežeru yra magmos kamera, kuri galbūt lėtai pildosi.
GFZ Helmholtzo geomokslų centro vadovaujamoje didelėje 500 seismometrų kampanijoje gauti duomenys parodė seniau nematytą šio regiono struktūrą. Magmos rezervuaras, sukėlęs išsiveržimą prieš 13 000 metų, pasirodė esąs gilesnis ir kitaip orientuotas, nei buvo manyta. Daugelį metų jo dydį ir gylį galėjo tik spėti pagal pemzos nuosėdas, taigi tai pirmasis tokio tikslumo vaizdas.

Kaip ilgai kaupėsi magma
Ankstesni darbai rodo, kad prieš didįjį išsiveržimą magma po ugnikalniu kaupėsi labai ilgai. Vertinimai skiriasi: vienas nurodo bent 17 000 metų, kitas, GFZ pranešime minimas, – apie 30 000 metų. Laboratoriniai uolienų tyrimai taip pat rodo, kad magmos kūnas per paskutinius 30 000 metų neatvėso žemiau 630–670 °C.
Iš žemės paviršiaus matyti dar vienas giluminės sistemos požymis: aplink Laacho ežerą ir kitose Eifelio vietose iš žemės, šaltinių ir vadinamųjų mofetų ištrūksta natūralus anglies dioksidas. 2026 m. paskelbtoje dirbtuvių ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad tai kelia klausimų: sekliame lygyje skysčiai atrodo šalti, nors sistema, atrodo, vis dar dinamiška.

Bet ar tai reiškia, kad ugnikalnis pabunda
Čia reikia atidumo. Dažnoje antraštėje rašoma, kad ugnikalnis „pabunda“ ir kad išsiveržimą pajus visa Europa. Tyrimo duomenys to nesako. Drebėjimai ir dujų išsiskyrimas rodo, kad sistema yra gyva ir stebima, bet ne tai, kad išsiveržimas artėja.
Tai pabrėžia ir pačių mokslininkų išvados. Iš turimų duomenų neįmanoma nustatyti, kada ir kur galėtų įvykti naujas išsiveržimas. Specialistų vertinimu, ryškų magmos kilimą į sekliąją plutą lydėtų papildomi signalai. Mintis, kad po maždaug 13 000 metų Laacher See privalo išsiveržti, nėra moksliškai pagrįsta, nes ugnikalniai neturi nustatyto išsiveržimų kalendoriaus.
Dar viena riba: drebėjimai registruoti tik vienerius metus, nuo 2022 m. rugsėjo iki 2023 m. rugpjūčio. Vieno laikotarpio duomenų neužtenka sakyti, ar jų skaičius auga, ar tai įprastas fonas.
Ką daro mokslininkai
Eifelio regionas stebimas intensyviai. Be seismologinių stočių ir dujų matavimų, 2026 m. paskelbtame darbe aptariamos galimybės išgręžti keturis gręžinius (300–2 000 m gylio), kad būtų galima ištirti prieš išsiveržimą vykusius procesus ir įrengti geofizinius stebėjimo prietaisus. Tokie gręžiniai galėtų įrašyti iki šiol neturimą išsiveržimo pirmtakų istoriją.
Taigi trumpas atsakymas į antraštės klausimą: ugnikalnis nėra miręs, bet duomenų, kad jis ruošiasi išsiveržti, nėra. Skirtumas tarp „aktyvios sistemos“ ir „artėjančio išsiveržimo“ ir yra pagrindinė žinia.
Šaltiniai: GFZ Helmholtzo geomokslų centro pranešimas apie Eifelio seismologinę kampaniją; Euronews apie 500 mikrodrebėjimų; Scientific Drilling, 35, 2026, straipsnis apie gręžimo galimybes (DOI).





