Ketvirtoje klasėje jis mielai bėgo į mokyklą, žinojo, kur kokia mokytoja sėdi, ir turėjo savo draugų ratą. Penktoje klasėje staiga prasideda: „Man skauda pilvą“, „Nenoriu eiti“, „Visi ten kvaili“. Tėvai stebisi: kas pasikeitė per vieną vasarą?
Atsakymas dažnai paprastas: pasikeitė beveik viskas.
Kodėl penktoje klasėje tiek daug naujo
Lietuvoje 5 klasė yra ta riba, kai prasideda pagrindinis ugdymas. Vietoje vienos pradinukų mokytojos, kuri vaiką pažinojo geriausiai, atsiranda keli dalykų mokytojai. Kiekvienas turi savo reikalavimus, savo vertinimo manierą ir savo kalbėjimo toną. Vaikas turi prisitaikyti ne prie vieno žmogaus, o prie kelių.
Dažnai keičiasi ir aplinka. Kai kuriose vietose penktokai pereina į kitą pastatą, progimnaziją ar gimnaziją, kur mokosi vyresni vaikai. Atsiranda daugiau pamokų, daugiau kontrolinių, daugiau namų darbų ir mažiau suaugusiųjų, kurie nuolat primena, ką kada atnešti.
Kartu ir pats vaikas auga. Dešimtmečiai ir vienuolikmečiai pradeda labiau gilintis į tai, ką apie juos galvoja bendraamžiai. Draugystės keičiasi, atsiranda grupelių, o kartu ir nerimo.
Ką dažniausiai reiškia „nenoriu į mokyklą“
Tokie žodžiai retai reiškia tiesioginį „nenoriu mokytis“. Dažniau jie slepia vieną iš šių dalykų:
- sunkumą su viena pamoka ar mokytoju, kai vaikas nežino, kaip paprašyti pagalbos;
- nesaugumą tarp bendraamžių, pavyzdžiui, kai buvę draugai atsiduria kitoje klasėje;
- nuovargį, nes dienotvarkė staiga tapo ilgesnė ir intensyvesnė;
- perfekcionizmą, kai vaikas bijo suklysti prieš naujus mokytojus;
- nežinią, kai per daug dalykų pasikeitė vienu metu.
Pirmiausia verta nustatyti, kuris iš jų labiausiai panašus į jūsų atvejį. Tam netinka klausimas „kodėl nenori?“. Jis verčia aiškintis, o vaikas dažnai atsako „nežinau“. Geriau paklausti: „Kas šiandien buvo sunkiausia?“ arba „Kurią pamoką norėtum praleisti ir kodėl?“ Daugiau tokių klausimų rasite straipsnyje apie 8 klausimus vietoj „kaip sekėsi?“.
Kada tai normalu
Pirmieji keli mėnesiai po perėjimo paprastai laikomi adaptacijos laiku. Jei vaikas kartais skundžiasi, bet vis tiek eina į mokyklą, namie nusiramina, valgo, miega ir turi bent vieną džiaugsmą (draugą, mėgstamą pamoką, būrelį), tai paprastai pereinamasis etapas.
Šiuo laikotarpiu padeda:
- Nuspėjamumas. Aiški rytinė rutina, paruoštas krepšys iš vakaro ir pietų dėžutė mažina įtampą.
- Kasdienis ryšys su mokykla. Domėkitės, kas vyksta, bet nesikiškite į kiekvieną smulkmeną.
- Konkretūs maži sprendimai. Jei sunku tik su viena pamoka, aptarkite su mokytoju, kaip padėti.
- Laisvas laikas po pamokų. Penktokui reikia ne tik namų darbų, bet ir žaidimo bei poilsio.
Kada verta sunerimti
Daugiau dėmesio reikia, jei ilgiau nei kelias savaites:
- vaikas beveik kiekvieną rytą skundžiasi pilvu ar galva ir tai dingsta, kai lieka namie;
- pastebimai pasikeičia apetitas ar miegas;
- vaikas neturi nė vieno draugo ar kalba apie patyčias;
- krenta pažymiai, nors anksčiau mokėsi gerai;
- vaikas tapo ypač irzlus, užsidaręs ar verkia dėl smulkmenų.
Tokiu atveju pasikalbėkite su klasės vadovu ir paklauskite, kaip vaikas atrodo mokykloje. Jei reikia, kreipkitės į mokyklos psichologą ar socialinį pedagogą. Jei skausmai realūs ir kartojasi, verta pasikonsultuoti ir su šeimos gydytoju, kad būtų atmestos fizinės priežastys.
Ko geriau vengti
- Neleiskite likti namie kiekvieną kartą. Kiekviena praleista diena didina baimę grįžti: kuo ilgiau vaikas neina, tuo sunkiau sugrįžti.
- Nekaltinkite ir nelyginkite. „Tavo sesuo niekada taip nesielgė“ tik padidina gėdą.
- Nesakykite „nieko baisaus“. Vaikui tai baisu, o užuojauta padeda labiau nei nuvertinimas.
Ką galite padaryti šią savaitę
Pabandykite vieną vakarą be skubos paklausti: „Kuris dalykas penktoje klasėje tau sunkiausias?“ Išklausykite iki galo, nieko netaisydami. Tada nuspręskite, ar užtenka mažo žingsnio, ar reikia pokalbio su mokytoju. Pusmečio pabaiga artėja, todėl verta pasiruošti iš anksto. Apie tai, ką aptarti su vaiku, kol dar yra laiko, rašėme čia.
Penktoji klasė yra sunkus perėjimas, ir daugelis vaikų jį įveikia. Svarbiausia, kad jis su tuo nebūtų vienas.
