Dronas, pavadintas „Gopher“, įskrido į Durupınaro darinį – vietą, nuo seno siejamą su Nojaus arka. Vaizdo įraše matyti siauri praėjimai, nelygi medžiaga ir jokio aiškaus laivo ženklo. Tyrėjai jį pasiuntė ištirti darinio vidaus, nes sudėtingos lauko sąlygos ribojo prieigą. Šiuo metu tiriami iš vietovės paimti mėginiai. Rezultatai gali padėti išsiaiškinti, ar darinys yra natūrali uoliena, pakitusios nuosėdos, ar kažkas neįprastesnio.
Ką dronas aptiko Durupınar viduje?
Dronas „Gopher“ buvo nusiųstas į Durupınaro darinyje esančias kartografuotas ertmes ir užfiksavo pirmuosius vaizdus iš darinio vidaus, nors dėl puraus paviršinio sluoksnio operaciją vykdyti buvo sudėtinga.
Vaizduose matyti siauri vidiniai praėjimai ir nelygios medžiagos, tačiau jie nepatvirtino, ar darinyje yra laivo liekanų.
Tyrėjai taip pat pastebėjo vietas, į kurias dronas negalėjo visiškai įskristi dėl ankštų angų ir nestabilių nuolaužų.
Šiuo metu filmuota medžiaga leidžia geriau pažvelgti į vietovės vidinę geometriją, tačiau darinio kilmė lieka neaiški, kol bus gauti laboratorinių tyrimų rezultatai ir atlikti tolesni tyrimai.
Kodėl tyrėjai pasiuntė droną į vidų?
Tyrėjai pasiuntė droną į Durupınar formacijos vidų, kad apžiūrėtų kartografuotas ertmes, kurių nebuvo įmanoma išsamiai ištirti iš paviršiaus, ir surinktų tiesioginių vaizdinių įrodymų apie jos vidinę sandarą.
Tikslas buvo patobulinti vietovės kartografavimą, patvirtinti tuščiavidurių zonų formą ir gylį bei įvertinti, ar vidus atitiko ankstesnius paviršiaus stebėjimų duomenis. Galimybė patekti iš oro taip pat suteikė saugesnį būdą ištirti nestabilias nuosėdas ir siaurus praėjimus jų nepažeidžiant.
Vaizdo medžiaga turėjo padėti tęsti geologinį ir archeologinį vertinimą, kartu paliekant atvirą klausimą, ar formacija yra natūralios, ar kultūrinės kilmės.
Ką rodo 60 pėdų mėginiai?
Mėginiai, paimti iki 60 pėdų gylyje po Durupınaro dariniu, kol kas rodo sluoksniuotą medžiagą, kurioje gausu organinių medžiagų.
Komandos teigimu, šis radinys galėtų atitikti suirusias senovinio statinio viršutinių aukštų liekanas.
Pirminiai lauko stebėjimai taip pat rodo aiškų sluoksniuotumą po žeme, tačiau gręžiniuose kol kas neaptikta tvirtos pamatinės uolienos.
Dabar mėginiai ruošiami laboratoriniams tyrimams, kurių metu bus išsamiau nagrinėjama jų sudėtis, amžius ir kilmė.
Kol šių tyrimų rezultatai negauti, išvados lieka preliminarios ir susijusios tik su konkrečia vietove, todėl jų negalima laikyti galutinėmis.
Ką geologai sako apie Durupınarą?
Dauguma geologų Durupınaro darinį laiko natūraliu geologiniu objektu, o ne Nojaus arkos liekanomis, nes darinio uolienų sandaroje nėra aiškių žmogaus sukurtos konstrukcijos įrodymų.
Jie pažymi, kad pailga forma gali susidaryti dėl įprastų procesų, tokių kaip erozija, nuošliaužos ir tektoninės deformacijos geologiškai aktyviame regione.
Šiame kontekste panašumas į laivą yra vizualiai įspūdingas, tačiau neįrodomasis.
Todėl geologai daugiau dėmesio skiria tiesioginiams lauko tyrimų duomenims, stratigrafijai ir uolienų sudėčiai, o ne vien išvaizdai, ir išlieka atsargūs, kol pakartojamos analizės nepatvirtina priešingų išvadų.
Kas toliau Nojaus arkos tyrime?
Kitas Nojaus arkos tyrimo etapas priklausys nuo laboratorinių tyrimų, kurių metu bus analizuojama medžiaga, surinkta iš Durupınaro darinyje išgręžtų bandomųjų gręžinių.
Tyrėjai vertins, ar mėginiuose yra senovinių medinių konstrukcijų, suardytų nuosėdų požymių, ar tik natūraliai susikaupusios medžiagos. Jie taip pat palygins organinius sluoksnius su aplinkine geologine aplinka, kad nustatytų, ar po paviršiumi slypi kas nors neįprasto.
Kol šių tyrimų rezultatai negauti, komanda negali patvirtinti darinio kilmės. Po tyrimų tikimasi išsamios ataskaitos, o klausimas, ar Durupınaras yra natūralus darinys, ar archeologinė vietovė, lieka atviras.
