Tinkamas trąšų pasirinkimas yra pusė darbo. Kita pusė — tinkamas laikas. Augalas turi konkrečius vystymosi etapus, ir kiekviename etape jo poreikis maistinėms medžiagoms skiriasi. Tręšimas „šiek tiek per anksti” arba „šiek tiek per vėlu” gali sumažinti efektyvumą 20-40% — ne dėl trąšų pasirinkimo klaidos, bet dėl laiko klaidos.
Šis straipsnis yra praktinis kalendorius pagrindinėms Lietuvos auginamoms kultūroms. Be teorinių diskusijų — tik konkretūs etapai, datos, ir kas tuose etapuose tręšiama.
Žiemkenčiai kviečiai
Žiemkenčiai kviečiai yra svarbiausia javų kultūra Lietuvoje, ir jiems skirta didžiausia tręšimo plotų dalis. Sezono struktūra:
Rugsėjo pabaiga – spalio pradžia: rudens tręšimas. Sėjos metu pateikiama bazinė NPK kompleksinė trąša su pilna fosforo ir kalio doze plius dalimi azoto (apie 30-50 kg/ha N). Tikslas — užtikrinti šaknų sistemos vystymąsi prieš žiemą ir gerą pasėlių įsitvirtinimą.
Pavasaris, dirvožemio temperatūrai pasiekus 5-7°C (paprastai kovo pabaiga – balandžio pradžia): pirmasis pavasario tręšimas. 60-80 kg/ha azoto. Tikslas — atstatyti augalų aktyvumą po žiemos ir paspartinti krūmijimąsi.
Bamblėjimo etapas (paprastai gegužės vidurys – pabaiga): antrasis pavasario tręšimas. 40-60 kg/ha azoto, kartu su sieros komponentu. Tai yra kritinis etapas, kurio metu formuojasi varpos struktūra. Lapų tręšimas su skystomis trąšomis ir biostimuliantais šiuo metu duoda matomą rezultatą.
Žydėjimas (birželio vidurys): trečiasis tręšimas, lapų. Lapų tręšimas azoto trąšomis su mikroelementais. Tikslas — užtikrinti baltymų formavimąsi grūduose. Šis etapas tiesiogiai lemia kviečių klasifikacijos lygį (žemesnis ar aukštesnis baltymų kiekis).
Bendra sezoninė azoto suma žiemkenčiams kviečiams — 130-200 kg/ha N, priklausomai nuo derliaus tikslo ir dirvožemio sąlygų.
Žiemkenčiai rapsai
Rapsai turi specifinį tręšimo profilį, su aukštu sieros poreikiu ir specifiniu mikroelementų balansu.
Rugpjūčio pabaiga – rugsėjis: sėjos tręšimas. NPK su pilnu fosforo ir kalio kiekiu, plius dalimi azoto (40-60 kg/ha N) ir sieros (30-40 kg/ha S). Tikslas — užtikrinti šaknų vystymąsi ir pasėlių įsitvirtinimą prieš žiemą.
Pavasario pradžia (kovo pabaiga – balandžio pradžia): pirmasis pavasario tręšimas. 80-120 kg/ha azoto, kartu su 30-40 kg/ha sieros. Rapsams sieros poreikis yra ypač didelis, ir esant per mažam sieros kiekiui šiame etape net azotas negali būti efektyviai panaudotas.
Butonizacija (balandžio pabaiga – gegužės pradžia): antrasis pavasario tręšimas. 40-60 kg/ha azoto plius mikroelementai (ypač bonzgas ir molibdenas). Bonzgo trūkumas šiuo etapu sukelia žiedų problemas ir sumenkina derlių dramatiškai.
Žydėjimo pradžia: lapų tręšimas. Skystos azoto trąšos su mikroelementais. Tikslas — paremti žydėjimo procesą ir užtikrinti gausų ankštarų formavimąsi.
Bendra sezoninė azoto suma žiemkenčiams rapsams — 160-220 kg/ha N. Sieros — 60-100 kg/ha S.
Vasariniai javai (miežiai, vasariniai kviečiai)
Vasarinių javų sezoninis ciklas yra trumpesnis, todėl tręšimas yra koncentruotesnis.
Sėjos metu (balandis – gegužės pradžia): bazinis tręšimas. Pilnas NPK kompleksas su 50-70% azoto kiekio plius pilnas sieros, fosforo, kalio kiekis. Likęs azotas — vėlesniems etapams.
Krūmijimasis – bamblėjimas: papildomas azoto tręšimas. 30-50 kg/ha azoto. Tai paprastai vienas tręšimas, dažniausiai per dirvą.
Žydėjimas (vasarinių kviečių): lapų tręšimas baltymo formavimuisi. Skystos azoto trąšos su sieros komponentu.
Bendra sezoninė azoto suma vasariniams javams — 90-140 kg/ha N.
Kukurūzai
Kukurūzai yra pavasarinė kultūra su specifiniu tręšimo profiliu — itin svarbus pradinis šaknų sistemos vystymasis.
Sėjos metu (gegužės pradžia – vidurys): startinis tręšimas. Mikrogranulės (specialistinės startinės trąšos) į sėjos eilutę, plius bazinis NPK plote. Startinis tręšimas su fosforu kritiškai svarbus jaunam augalui — be jo šaknų sistema vystosi lėčiau, ir augalai praranda 2-3 savaites pradinio augimo.
Aštuonio lapo etapas (birželio vidurys): pagrindinis azoto tręšimas. 100-150 kg/ha azoto. Tai didžiausia azoto dozė per sezoną, atitinkanti maksimalaus poreikio etapą.
Lapų tręšimas pagal sąlygas. Esant sausrai arba šaltam pavasariui, lapų tręšimas su biostimuliantais padeda pasiekti planuotą derlių.
Bendra sezoninė azoto suma kukurūzams — 150-220 kg/ha N.
Cukriniai runkeliai
Cukriniai runkeliai yra reikli kultūra, su specifiniu sieros, magnio ir bonzgo poreikiu.
Sėjos metu (balandis): startinis tręšimas. NPK su mikroelementais (ypač bonzgu ir manganu). Pilna fosforo ir kalio dozė plius dalis azoto.
4-6 lapų etapas: pagrindinis azoto tręšimas. 80-120 kg/ha azoto, su sieros komponentu (30-40 kg/ha S). Šiuo etapu vystoma šaknų struktūra, kuri lemia visą būsimą derlių.
Šaknų augimo intensyvėjimas (liepa): lapų tręšimas. Skystos trąšos su mikroelementais, ypač bonzgu, manganu, magniu. Bonzgo trūkumas cukriniuose runkeliuose sukelia rimtas problemas — tiek derliaus dydžio, tiek cukringumo.
Vidurys – pabaiga liepos: papildomas azoto papildymas pagal augalų būklę. 30-50 kg/ha azoto, jei reikia.
Bendra sezoninė azoto suma cukriniams runkeliams — 130-180 kg/ha N. Sieros — 50-80 kg/ha S.
Bulvės
Bulvių tręšimas turi savo specifiką dėl gumbų formavimosi etapo, kuris yra labai jautrus elementų balansui.
Prieš sodinimą (balandis): bazinis tręšimas. NPK kompleksas su pilna fosforo ir kalio doze plius 60-80% azoto. Bulvėms ypač svarbus kalis — jis lemia ne tik derlių, bet ir krakmolingumą bei saugojimą.
Po išdygimo (gegužės pabaiga – birželio pradžia): pirmasis papildomas tręšimas. 30-50 kg/ha azoto. Tikslas — paremti vegetatyvinį augimą.
Gumbų formavimosi pradžia (birželio vidurys): lapų tręšimas. Skystos trąšos su mikroelementais, ypač magniu ir manganu. Šiuo etapu prasideda kritinis derliaus formavimosi laikotarpis.
Žydėjimas: lapų tręšimas pagal sąlygas. Esant streso ženklams (sausra, ligos), papildomas lapų tręšimas su biostimuliantais.
Bendra sezoninė azoto suma bulvėms — 120-180 kg/ha N.
Bendrosios taisyklės visoms kultūroms
Nepriklausomai nuo konkrečios kultūros, yra keletas bendrų taisyklių:
Dirvožemio analizės kasmet. Bent kartą per 3-4 metus detalus dirvožemio tyrimas, kuris parodo NPK lygius, antrinius elementus, mikroelementus, pH. Šie duomenys keičia konkrečias dozes konkrečiam laukui.
Kombinuotas požiūris. Bazinis tręšimas per dirvą su kompleksinės trąšos plius lapų tręšimas kritiniuose momentuose. Vienas mechanizmas vienas neužtenka.
Skystų trąšų vaidmuo lapų tręšimui. Modernios skystos azotinės trąšos su biostimuliantais leidžia tikslų lapų tręšimą kritiniuose etapuose. Tai yra tikslinis įrankis, kurio veikimas matomas dienomis, ne savaitėmis.
Oro sąlygų sekimas. Tręšimo darbai turi būti planuojami pagal trumpalaikį oro prognozę. Lietus per pirmas valandas po lapų tręšimo praktiškai panaikina efektą. Per kietas vanduo gali sumažinti tirpalo aktyvumą.
Tręšimo dienoraštis. Kiekvieno lauko tręšimo darbai turi būti dokumentuojami — data, dozės, sąlygos. Kelerių metų duomenys leidžia matyti, kas konkrečiame ūkyje veikia geriausiai, ir koreguoti praktiką pagal realius rezultatus.
Galutinė mintis
Tręšimo kalendorius yra ne griežtas teisinis dokumentas. Jis yra orientyras, kuriuo remiantis ūkininkas adaptuoja savo praktiką prie konkrečių sąlygų — savo dirvožemio, savo regiono klimato, konkrečių metų oro pobūdžio.
Bet šis orientyras yra svarbus. Pradedantis ūkininkas, kuris turi aiškų sezoninį planą, gali išvengti dažniausių laiko klaidų ir užtikrinti pagrindinį tręšimo ritmą. Patyręs ūkininkas naudoja kalendorių kaip pradinį šabloną, kurį detalizuoja pagal savo patirtį.
Tręšimas šiandienos ūkininkystėje yra detalus, sezoniškas, daugiapakopis. Sezoninis kalendorius yra pirmas žingsnis link to, kad šis daugiapakopis procesas vyktų organizuotai, ne improvizuotai. O improvizacijos kaina ūkininkystėje paprastai yra mažesnis derlius.
