1962 m. sovietų fizikas Gurgenas Askarjanas iškėlė prognozę: didelės energijos dalelė, lėkdama pro tankią medžiagą, turėtų sukelti trumpą radijo bangų blyksnį. Lede šito niekas nebuvo užfiksavęs — 63 metus. Kol atsirado 13 signalų.

Juos po Antarktidos ledu pagavo „Askaryan Radio Array” (ARA) — antenų tinklas, įkastas 150–200 metrų gylyje netoli Pietų ašigalio. Aplink sklandė antraštės apie „paslaptingus” impulsus ir net ateivių technologiją. Tikras atsakymas paprastesnis — ir moksliškai daug įdomesnis.

Ką iš tikrųjų pagavo detektorius

ARA signalus užfiksavo dar 2019 m., bet prireikė kelerių metų, kol nauji skaičiavimo įrankiai atskyrė juos nuo netoliese esančios Amundseno–Skoto stoties radijo triukšmo. Pritaikius tuos įrankius, visi 13 įvykių atitiko laukiamus Askarjano spinduliuotės požymius — kryptį, dažnį, bangos formą ir poliarizaciją.

Rezultatas paskelbtas žurnale Physical Review Letters 2026 m. balandį, o jo patikimumas — 5,1 sigmos. Sigma matuoja, kiek mažai tikėtina, kad rezultatas atsitiktinis; 5,1 sigmos reiškia maždaug vieną galimybę iš 3,5 milijono, kad visi 13 signalų būtų tik triukšmas.

Netikėtas atsakymas

Ir čia — svarbiausias posūkis. Signalus sukėlė ne neutrinai, o kosminiai spinduliai. Lede jie atrodo beveik vienodai, tačiau atkeliauja statesniu kampu — būtent tai leido juos atskirti.

Neutrinas — itin lengva dalelė, su medžiaga sąveikaujanti taip silpnai, kad milijardai jų kas sekundę pralekia pro Žemę ir mūsų kūnus nepalikdami pėdsako. Būtent todėl jie tokie vertingi: nesulaikomi keliauja milijardus metų nuo susidūrusių juodųjų skylių ar sprogusių žvaigždžių ir rodo tiesiai į savo šaltinį. Ir būtent todėl juos pagauti taip sunku.

Tai, kad ARA sugebėjo tvirtai atpažinti kosminius spindulius ir atskirti juos nuo neutrinų, ir yra tikroji naujiena: metodas veikia. 63 metų senumo prognozė lede pagaliau pasitvirtino.

Kodėl tai svarbu neutrinų medžioklei

Antarktidos ledas ARA sistemai yra ne kliūtis, o pats detektorius: kubinis kilometras skaidraus ledo, kuriame reta dalelės sąveika sukuria silpną radijo blyksnį. Įrodžius, kad tinklas patikimai atpažįsta tokius blyksnius ir teisingai nustato jų kilmę, tas pats ledas tampa patikimu neutrinų astronomijos instrumentu.

Būtent to mokslininkai ir siekė. Kosminiai spinduliai buvo savotiškas bandymas: jei detektorius mato juos, matys ir dar sunkiau pagaunamus neutrinus.

Kas toliau

Netrukus laukiama viso ARA — visų penkių stočių — kelerių metų duomenų paketo. Jame, kaip nurodoma tyrime, gali būti iki septynių kandidatų į tikrus neutrinų įvykius.

Jei bent dalis jų atlaikys patikras, ledas po Pietų ašigaliu taps ne tik metodo įrodymu, o langu į smurtingiausius Visatos procesus. Paslaptis, kurią kūrė antraštės, virsta kur kas vertingesniu dalyku — veikiančiu įrankiu.