Pabandykite prisiminti, kada paskutinį kartą čiaudėjote atmerktomis akimis. Greičiausiai – niekada. Vos tik nosyje pradeda kutenti, akys užsimerkia pačios, ir sulaikyti jų beveik neįmanoma. Vaikystėje daugelis girdėjome paaiškinimą: jei čiaudėsi atmerktomis akimis, jos iššoks. Ar tame yra nors krislelis tiesos?
Čiaudulys – sudėtingas refleksas
Čiaudulys yra vienas iš organizmo apsauginių refleksų. Jo tikslas – pašalinti iš nosies dulkes, žiedadulkes, mikrobus ar kitas dirgiklius. Viskas prasideda, kai nosies gleivinėje esančios nervų galūnėlės pajunta dirginimą ir siunčia signalą į galvos smegenų kamieną.
Ten esantis „čiaudulio centras“ akimirksniu paleidžia visą veiksmų grandinę. Įkvepiame giliai, užsidaro gerklos, įsitempia krūtinės ir pilvo raumenys, o tada oras su jėga išstumiamas pro nosį ir burną. Kartu su šia grandine užsimerkia ir akys.
Svarbu suprasti, kad akių užmerkimas yra ne atskiras veiksmas, o tos pačios automatinės programos dalis. Nervai, atsakingi už nosies ir akių sritį, yra glaudžiai susiję, ypač trišakis nervas, todėl akių vokai reaguoja kartu su visu refleksu.
Ar akys tikrai gali iššokti
Trumpas atsakymas – ne. Akių obuolius akiduobėse laiko raumenys, raiščiai ir audiniai. Be to, už akių nėra jokio „vamzdžio“, kuriuo čiaudint oras galėtų jas išstumti. Čiaudulio metu krūtinės ląstoje padidėja slėgis, tačiau jis nėra toks didelis, kad išstumtų akis.
Kai kurie žmonės sugeba čiaudėti neužsimerkę, ir jų akims nieko nenutinka. Tai rodo, kad mitas apie iššokančias akis tėra gąsdinimas.
Tai kodėl akys vis dėlto užsimerkia
Mokslininkai tikslaus atsakymo neturi, tačiau yra kelios versijos. Viena jų – apsauga. Čiaudint iš nosies ir burnos išsviedžiama daugybė lašelių ir dalelių. Užmerktos akys gali padėti apsaugoti jas nuo dirgiklių ir mikrobų, ypač jei čiaudėjimą sukėlė, pavyzdžiui, dulkės.
Kita versija – tai tiesiog evoliucinis „šalutinis efektas“. Kadangi nervų keliai, valdantys akių vokus ir nosį, yra labai arti vienas kito, refleksas tiesiog paveikia abi sritis vienu metu.
Kaip greitai skrieja čiaudulys
Internete dažnai rašoma, kad čiaudulys skrieja 160 kilometrų per valandą greičiu. Tikrieji matavimai rodo kuklesnius skaičius. Moksliniuose tyrimuose, kuriuose čiaudulys buvo filmuojamas didelės spartos kameromis, oro srauto greitis siekė vos kelis metrus per sekundę – maždaug tiek, kiek bėga greitas bėgikas.
Tačiau tai nereiškia, kad čiaudulys nepavojingas aplinkiniams. JAV tyrėjai, filmavę čiaudėjimą, nustatė, kad smulkiausių lašelių debesis gali nusklisti iki 7–8 metrų. Todėl čiaudėti į alkūnę ar servetėlę – ne tik mandagumo, bet ir higienos klausimas.
Kodėl kai kurie čiaudi pažiūrėję į saulę
Ar esate pastebėję, kad išėję iš tamsios patalpos į ryškią saulę pradedate čiaudėti? Jei taip, priklausote gana didelei žmonių grupei. Šis reiškinys vadinamas fotiniu čiaudulio refleksu. Įvairiais vertinimais, jis būdingas nuo penktadalio iki trečdalio žmonių.
Manoma, kad ryški šviesa dirgina regos nervą, o signalas „persiduoda“ ir nervams, susijusiems su nosimi. Tai dar vienas įrodymas, kaip glaudžiai susiję akių ir nosies nervai.
Ar sveika sulaikyti čiaudulį
Kartais, pavyzdžiui, koncerte ar susirinkime, norisi čiaudulį sulaikyti – užspausti nosį ir užčiaupti burną. Gydytojai to daryti nepataria. Sulaikant čiaudulį, oro slėgis nukreipiamas atgal į kvėpavimo takus ir ausis.
Medicinos literatūroje aprašyta keletas retų, bet rimtų atvejų, kai sulaikius čiaudulį buvo pažeista gerklė, ausies būgnelis ar net trachėja. Tai išimtys, tačiau jos rodo, kad čiaudulį geriau išleisti – tik į servetėlę ar alkūnę.
Kodėl čiaudime po kelis kartus
Neretai vienas čiaudulys virsta dviem ar trimis iš eilės. Tai nėra keista: jei pirmasis čiaudulys dirgiklio iš nosies nepašalino, refleksas paleidžiamas iš naujo. Kai kuriems žmonėms toks „serijinis“ čiaudėjimas yra įprastas, ypač alergijos sezono metu.
Įdomu ir tai, kad miegodami beveik nečiaudime. Giliojo miego fazėje raumenų veikla slopinama, o nervų sistema mažiau reaguoja į dirgiklius. Todėl jei nosį sudirgina dulkės, žmogus dažniausiai pirmiausia pabunda ir tik tada nusičiaudi.
Ar čiaudint sustoja širdis
Dar vienas gajus mitas – esą čiaudint širdis akimirkai sustoja. Tai netiesa. Čiaudulio metu dėl staigaus slėgio pokyčio krūtinės ląstoje širdies ritmas gali trumpam pasikeisti, tačiau širdis plaka toliau. Būtent šis trumpalaikis pokytis, ko gero, ir sukūrė mitą.
Kodėl čiaudulys užkrečia
Kai kurie žmonės pastebi, kad pamatę kitą čiaudintį žmogų patys pajunta kutenimą nosyje. Moksliškai įrodyta, kad žiovulys yra „užkrečiamas“, o štai čiaudulio užkrečiamumas mažiau ištirtas. Labiausiai tikėtina, kad dažniausiai čiaudime kartu dėl to paties dirgiklio – dulkių, žiedadulkių ar šalto oro, kurį jaučia visi patalpoje esantys žmonės.
Trumpai
Tai vienas iš daugybės refleksų, kuriuos mūsų kūnas atlieka be jokio sąmoningo įsikišimo. Akys čiaudint užsimerkia dėl reflekso, kurį valdo smegenų kamienas. Iššokti jos negali, net jei neužsimerktumėte. O štai čiaudulio lašeliai skrenda toliau, nei dauguma mano, todėl rankos ar servetėlės prie veido – geriausias būdas apsaugoti aplinkinius.
