Vaikas parėjo iš mokyklos, mesteli kuprinę į kampą ir į klausimą „Kaip sekėsi?“ atsako: „Gerai.“ Kitą dieną – „Normaliai.“ Dar kitą – „Nieko.“ Tėvai pradeda nerimauti: ar tikrai nieko neįvyko, o gal vaikas kažką slepia?
Dažniausiai atsakymas paprastesnis. Klausimas „kaip sekėsi?“ yra labai platus, o po daugelio valandų klasėje, triukšmo ir taisyklių vaikui paprasčiausiai sunku iš karto sudėlioti dieną į kelis sakinius. Pavargusiam, alkanam žmogui lengviausia atsakyti vienu žodžiu.
Kada klausti, kad būtų lengviau
Prieš imantis klausimų, verta pasirinkti momentą. Daugumai vaikų geriau tinka ne pirmos minutės po durų uždarymo, o šiek tiek vėliau: kai jau pavalgė, pailsėjo ar užsiėmė kokia nors veikla. Pokalbiai dažnai prasideda ne prie stalo akis į akį, o mašinoje, vakarienės ruošos metu ar prieš miegą, kai nereikia žiūrėti vienas kitam į akis.
8 klausimai vietoj „kaip sekėsi?“
- „Kas šiandien buvo juokingiausia?“ Lengvas klausimas, į kurį neįmanoma atsakyti „gerai“.
- „Su kuo šiandien pietavai?“ Padeda suprasti, kaip vaikui sekasi bendrauti, nereikalaujant prisipažinti dėl nieko rimto.
- „Ką šiandien išmokai tokio, ko vakar nemokėjai?“ Skatina prisiminti konkretų dalyką, ne bendrą nuotaiką.
- „Kuri pamoka šiandien truko ilgiausiai ir kodėl?“ Vaikai dažnai noriai skundžiasi nuobodžia pamoka, o tai atveria kelią pokalbiui apie dalykus, kurie sekasi ar nesiseka.
- „Ar šiandien kas nors tau padėjo? Ar tu kam nors padėjai?“ Padeda pastebėti gerus dalykus ir rodo, kad jums rūpi ne tik pažymiai.
- „Ar buvo akimirka, kai norėjosi būti kitur?“ Sąžiningas klausimas, į kurį vaikas gali atsakyti ir juokais, ir rimtai.
- „Jei galėtum pakeisti vieną šiandienos dalį, kokią pakeistum?“ Taip išgirstate, kas vaikui buvo sunkiausia, nesakydami žodžio „problema“.
- „Ko laukia rytoj?“ Padeda baigti pokalbį žvelgiant į priekį ir parodo, ar vaikas turi dėl ko džiaugtis.
Nebūtina užduoti visų aštuonių. Pakanka vieno ar dviejų, bet kasdien, ir keičiant juos, kad nevirstų atsakinėjimo ritualu.
Ko geriau nedaryti
- Nekryžminkite. Jei vaikas atsako trumpai, nekartokite klausimo penkis kartus. Pakanka pasakyti: „Gerai, jei norėsi papasakoti, aš čia.“
- Nepradėkite nuo pažymių. Jei pirmas klausimas visada apie įvertinimus, vaikas išmoks, kad jūsų dėmesys rūpi tik rezultatui.
- Neskubėkite taisyti. Kai vaikas pagaliau prasitaria apie sunkumą, pirmiausia išklausykite. Patarimai dažnai užtrenkia duris, o supratimas jas atveria.
- Papasakokite apie savo dieną. Kai tėvai dalijasi nesėkmėmis ar juokingais nutikimais, vaikui lengviau tai daryti irgi. Pokalbis tampa dviem kryptimis, o ne apklausa.
Kada verta sunerimti
Vienas tylus vakaras nieko nereiškia. Dėmesio verta tada, kai keli pokyčiai išlieka ilgiau nei porą savaičių: vaikas visiškai užsidaro, pastebimai pasikeičia jo miegas ar apetitas, atsiranda skundai pilvo skausmais prieš mokyklą ar jis nebenori eiti į mokyklą, nors anksčiau eidavo noriai. Tokiu atveju pasikalbėkite su klasės vadovu: mokytojai mato dalykus, kurių tėvai namuose nemato. Jei reikia, galima kreiptis ir į mokyklos pagalbos specialistus, pavyzdžiui, psichologą ar socialinį pedagogą.
Svarbiausia: tyla po mokyklos dažniausiai nėra paslaptis, o tiesiog pailsimo poreikis. Pokalbis neprasideda tada, kai tėvai paklausia, o tada, kai vaikas pajunta, kad klausomasi be vertinimo.
