Sekmadienis, lapkričio 22 d.

954 km/s greičiu bėganti juodoji skylė paliko 200 000 šviesmečių ilgio žvaigždžių taką

Webbo teleskopas patvirtino, kad vadinamoji RBH-1 yra pabėgusi supermasyvi juodoji skylė, kuri skrieja 954 km/s greičiu ir už savęs palieka žvaigždes gimdančią vagą.

Iliustracija: juodoji skylė skrieja erdve palikdama žvaigždžių takelį ir smūginę bangą
Nuotrauka sugeneruota dirbtinio intelekto.

2023 m. astronomai su Hablo kosminiu teleskopu aptiko neįprastą tiesią šviečiančią juostą, kuri driekėsi per apie 200 000 šviesmečių ir buvo laikoma galimu pabėgusios supermasyvios juodosios skylės pėdsaku. Tada tai buvo tik spėjimas: juodosios skylės pačios šviesos nespinduliuoja, todėl jas atpažinti galima tik iš poveikio aplinkai.

2025 m. gruodžio 3 d. paskelbtas darbas su Jameso Webbo kosminio teleskopo spektrais, vėliau (2026 m.) priimtas spausdinti žurnale „The Astrophysical Journal Letters“, teigia, kad šis spėjimas pasitvirtino. Objektas pavadintas RBH-1, nes autoriai jį vadina pirmąja patvirtinta pabėgusia supermasyvia juodąja skyle.

Supermasyvi juodoji skylė – juodoji skylė, kurios masė siekia milijonus ar milijardus Saulės masių; tokios paprastai randamos galaktikų centruose.

Tikslus juostos ilgis – 62 kiloparsekai (apie 200 000 šviesmečių), o jos raudonasis poslinkis 0,96. Teorijos apie tokias pabėgusias juodąsias skyles sukurtos prieš maždaug penkis dešimtmečius, o ankstesni kandidatai vėliau dažnai buvo aiškinami kitaip: kaip įprasti kvazarai, neteisingai orientuoti čiurkšlės srautai ar atsitiktinis kelių objektų susidėliojimas.

Skaičiai, kurie užkabina

RBH-1 masė – ne mažiau kaip 10 mln. Saulės masių. Pagal Webbo duomenis ji skrieja apie 954 km/s greičiu, tai yra apie 0,32 % šviesos greičio ir maždaug 30 kartų greičiau, nei Žemė skrieja aplink Saulę (apie 30 km/s). Skylė bėga iš savo buvusios galaktikos sistemoje, vadinamoje „Kosmine pelėda“, o jos šviesa iki mūsų keliavo apie 7,5 mlrd. metų.

Skrisdama skylė stumia prieš save dujas. Webbo prietaisas „NIRSpec“ užfiksavo apie 600 km/s dujų greičio šuolį priešais skylę, iš kurio ir nustatytas jos greitis.

Visa struktūra – smūginė banga, juodoji skylė ir žvaigždžių takas – yra šiek tiek pasvirusi mūsų link: skylė yra arčiau mūsų, o taką matome tolstantį.

Smūginė banga (angl. bow shock) – staigus dujų suspaudimas priešais greitai judantį kūną, panašus į garso sieną prie viršgarsinio lėktuvo.

Iliustracija: dviejų juodųjų skylių susiliejimas ir gravitacinės bangos
Iliustracija sugeneruota dirbtinio intelekto.

Kodėl atsirado takas iš žvaigždžių

Už skylės liko apie 200 000 šviesmečių ilgio vaga. Joje suspaustos ir atvėsusios dujos virsta naujomis žvaigždėmis. Tyrimo autorių nuomone, tai iki šiol nežinotas žvaigždžių formavimosi būdas: žvaigždės gimsta toli nuo galaktikos, tarsi tuščioje erdvėje.

Kaip skylė iš galaktikos pasprukti? Pagrindinis paaiškinimas toks: susijungus dviem supermasyvioms juodosioms skylėms, nesimetriškai išsiskyrusi gravitacinė energija suteikė naujai susidariusiai skylei atatrankos smūgį. Tačiau šis atsakymas – hipotezė, o ne išmatuotas faktas.

Gravitacinių bangų atatranka – juodųjų skylių susijungimo metu į vieną pusę išsiskyrusios gravitacinės bangos suteikia susidariusiam objektui postūmį priešinga kryptimi.

Bet ar tikrai viskas patvirtinta

Ne visi sutinka. 2026 m. vasario 12 d. datuotame trumpame pranešime (RNAAS) teigiama, kad Webbo spektrai atitinka ir kitą paaiškinimą: žvaigždes formuojančią galaktiką, matomą iš šono. Šio pranešimo autoriai nagrinėjo spinduliuotės linijų santykius ryškiame mazge ir klausė, ar jie būdingi smūginei bangai, ar žvaigždžių formavimosi sričiai.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kaip rašo patys atradėjai: jų darbas pradedamas objekto, kaip kandidato, aprašymu, o išvada „patvirtinta“ remiasi naujais spektriniais duomenimis. Tai parodo, kodėl ginčas dar nesibaigė: tos pačios spektrinės linijos gali būti skaitomos dviem būdais, o kiekvienas jų reikalauja nepriklausomo patikrinimo.

Iliustracija: smūginė banga prieš judantį objektą ir žvaigždžių takas už jo
Iliustracija sugeneruota dirbtinio intelekto.

Ko laukti toliau

Yale universiteto astrofizikas Pieteris van Dokkumas, vadovavęs Webbo stebėjimams, teigė, kad kitas žingsnis – ieškoti daugiau tokių pavyzdžių. Tai planuojama daryti su Romano kosminiu teleskopu ir „Euclid“ misija, kurie apžvelgia dideles dangaus dalis.

Kol kas RBH-1 yra vienintelis tokio tipo atvejis, kurio tapatybė patvirtinta tiesioginiais spektriniais matavimais, bet ne visų priimta. Jei randamų panašių objektų daugės, tai padės išsiaiškinti, kaip dažnai juodosios skylės susijungia ir pabėga, o tai savo ruožtu leistų geriau suprasti, kaip kinta galaktikos.

Šaltiniai: van Dokkum ir kt., JWST Confirmation of a Runaway Supermassive Black Hole via its Supersonic Bow Shock, arXiv:2512.04166; ScienceAlert; Space.com; alternatyvus aiškinimas: arXiv:2602.10682.

Tomas Žukauskas

Mokslo apžvalgininkas

Tomas rašo apie mokslo atradimus, gamtą, kosmosą ir istoriją. Prieš rašydamas suranda pirminį šaltinį – tyrimą, muziejaus ar agentūros pranešimą – ir aiškiai skiria, kas įrodyta, o kas kol kas tik hipotezė.

Visi straipsniai

Daugiau skaitykite

Kas naujo pasaulyje

Skaitomiausi

  1. Brandos egzaminų 2027 tvarkaraštis: kas jau žinoma ir kada bus galutinės datos
  2. Direktoriams – iki 354 eurų daugiau, auklėtojoms – vos 114: kiek nuo sausio augs švietimo algos
  3. Kalėdinė chemija vaikams: dirbtinis sniegas, ugnikalnis, kristalai
  4. Tėvai nustebs: 9 iš 10 Lietuvos mokyklų telefonus uždraudė visiškai – štai kaip dabar susisiekti su vaiku
  5. Vitaminas C vaikams: kiek jo reikia ir kodėl jis svarbus
  6. Mokytoja užkrovė namų darbų per atostogas? Daugumos mokyklų taisyklės sako aiškiai – tai daryti draudžiama