Paklauskite bet kurio lietuvio, kokia yra normali kūno temperatūra, ir išgirsite: 36,6. Šį skaičių žinome nuo vaikystės, pagal jį sprendžiame, ar vaikas šiandien eis į mokyklą. Stanfordo universiteto mokslininkai, peržiūrėję šimtus tūkstančių matavimų, sako ką kita: vieno skaičiaus, tinkančio visiems, nėra ir niekada nebuvo.
Iš kur atsirado „norma“
Vadovėlinę 37 °C normą XIX a. nustatė vokiečių gydytojas Carlas Wunderlichas. Jis surinko maždaug 25 tūkst. pacientų temperatūros matavimus ir 1868 m. paskelbė išvadą, kuri medicinoje išsilaikė pusantro šimto metų. Vakarų šalyse įsitvirtino būtent šis skaičius, o pas mus – 36,6 °C. Abu atlieka tą patį vaidmenį: tai vienas skaičius, su kuriuo lyginame termometro rodmenis.
Bėda ta, kad gydytojas aprašė vidurkį ir temperatūrų pasiskirstymą aplink jį, o vėliau iš vidurkio buvo padaryta riba. Būtent taip šią klaidą apibūdino viena naujojo Stanfordo tyrimo autorių Catherine Ley: užuot galvoję apie visą temperatūrų intervalą, žmonės paėmė vidurkį ir ėmė jį naudoti kaip slenkstį.
Ką parodė 618 tūkst. matavimų
2023 m. žurnale „JAMA Internal Medicine“ paskelbtame tyrime Stanfordo mokslininkai išnagrinėjo 618 306 suaugusių pacientų temperatūros matavimus burnoje, atliktus universiteto klinikose 2008–2017 m. Algoritmas atmetė vizitus su diagnozėmis, kurios galėjo temperatūrą iškreipti, tad liko iš esmės sveikų žmonių duomenys.
Vidurkis buvo 36,64 °C. Tačiau svarbesnis kitas skaičius: 95 proc. matavimų tilpo tarp 35,95 ir 37,33 °C. Kitaip tariant, dviejų visiškai sveikų žmonių temperatūra gali skirtis beveik 1,4 laipsnio, ir abiem ji bus normali.
Temperatūra priklausė nuo kelių dalykų:
- paros laiko: aukščiausia ji būna apie 16 valandą, žemiausia anksti ryte;
- amžiaus: vyresni žmonės yra vėsesni;
- lyties, ūgio ir svorio;
- net metų mėnesio.
Tyrimui vadovavusi profesorė Julie Parsonnet sako, kad normali temperatūra priklauso nuo žmogaus ir situacijos. Įdomu, kad gautas vidurkis beveik sutampa su mums įprastu 36,6. Taigi pats skaičius neblogas. Klaida yra manyti, kad viskas, kas aukščiau ar žemiau, jau nukrypimas.
Skirtumai, kurių nepastebime
Tyrime išryškėjo keli dėsningumai, apie kuriuos retai susimąstome. Per dieną temperatūra kyla maždaug iki 16 valandos, o paskui gana greitai krinta. Tad rytinis 36,2 ir popietinis 37,0 tam pačiam žmogui gali reikšti lygiai tą patį – nieko ypatingo. Su amžiumi vėsta ir vyrai, ir moterys, o vyrams ryškesnis kritimas pastebėtas maždaug tarp 45 ir 55 metų.
Praktinė išvada gydytojams tokia: vyresnio, aukšto ir liekno žmogaus įprasta temperatūra gali būti gerokai žemesnė už vidurkį, todėl jam ir nedidelis pakilimas gali reikšti daugiau nei jaunam ir stambesniam. Autoriai siūlo normą vertinti atsižvelgiant į konkretų žmogų, o ne į vieną visiems bendrą skaičių.
Kodėl žmonės vėsta
Dar 2020 m. ta pati mokslininkų grupė žurnale „eLife“ paskelbė kitą netikėtą išvadą: žmonių kūno temperatūra per pastaruosius 150 metų nukrito. Tyrėjai palygino tris duomenų rinkinius: JAV pilietinio karo veteranų medicininius įrašus, 8-ojo dešimtmečio nacionalinį sveikatos tyrimą ir Stanfordo klinikų pacientų matavimus.
XIX a. pradžioje gimusių vyrų temperatūra buvo 0,59 °C aukštesnė nei šiandienos vyrų. Su kiekvienu gimimo dešimtmečiu ji mažėjo maždaug 0,03 °C. Moterų temperatūra nuo XIX a. pabaigos nukrito 0,32 °C.
Autoriai siūlo du paaiškinimus. Pirma, šiandien žmonės gerokai rečiau gyvena su lėtinėmis infekcijomis, tokiomis kaip tuberkuliozė ar dantenų ligos, o uždegimas kelia medžiagų apykaitą ir temperatūrą. Antra, gyvename nuolat šildomuose būstuose, todėl kūnui nebereikia eikvoti tiek energijos šilumai palaikyti. „Fiziologiškai esame tiesiog kitokie, nei buvome praeityje“, – sako J. Parsonnet. Pasikeitė mūsų ūgis, svoris, mityba, namų temperatūra ir mikrobai, su kuriais susiduriame. Patys tyrėjai pripažįsta, kad priežasties įrodyti neįmanoma, tai tik labiausiai tikėtinos versijos.
Ką tai reiškia matuojant temperatūrą namuose
- Sužinokite savo įprastą temperatūrą. Pamatuokite ją kelis kartus, kai esate sveiki, ryte ir vakare.
- Matuokite visada tuo pačiu būdu. Pažastyje, burnoje ir ausyje gaunami skirtingi skaičiai.
- Nesistebėkite, kad vakare termometras rodo daugiau nei ryte. Tai natūralus paros svyravimas.
- Vertinkite ne tik skaičių, bet ir savijautą.
Paprastas pavyzdys: jei jūsų įprasta rytinė temperatūra yra 36,1 °C, o vieną rytą termometras rodo 36,9 °C ir jaučiatės prastai, tai gali būti pirmas ženklas, kad organizmas su kažkuo kovoja, nors iki „oficialaus“ karščiavimo dar toli. Ir atvirkščiai: 37,1 °C po treniruotės ar šiltą popietę sveikam žmogui dar nieko nereiškia.
Svarbi išlyga: abu tyrimai atlikti su suaugusiais JAV pacientais, o temperatūra matuota burnoje. Karščiavimo ribų, kuriomis vadovaujasi gydytojai, jie nekeičia. Jei karščiuoja vaikas, laikykitės šeimos gydytojo ar pediatro nurodymų, o pakilus kūdikio iki trijų mėnesių temperatūrai į gydytoją kreipkitės nedelsdami.
Šaltiniai
- M. Protsiv ir kt., „Decreasing human body temperature in the United States since the Industrial Revolution“, eLife, 2020
- Stanford Medicine: „Cooling down“
- C. Ley ir kt., „Defining usual oral temperature ranges in outpatients using an unsupervised learning algorithm“, JAMA Internal Medicine, 2023; 183: 1128–1135
