Įsivaizduokite: nepažįstamasis žaidimo pokalbių kambaryje siūlo paaugliui pinigų už „paprastą užduotį“ realiame pasaulyje. Penkiolikmečiui tai gali atrodyti kaip nekaltas uždarbis. Iš tiesų tai vienas būdų, kuriais priešiškos valstybės ir jų tarnybos bando įtraukti jaunus žmones. Būtent apie tokias grėsmes šį rudenį kalbėta Nacionaliniame dezinformacijos raštingumo egzamine.
Kas vyko egzamine
Egzaminas surengtas jau antrą kartą. Jame dalyvavo 3 249 moksleiviai ir 263 klasės iš visos Lietuvos. Iniciatyva skirta 9–12 klasių mokiniams, ją organizavo Vyriausybės kanceliarija kartu su analitiniu centru „Debunk.org“.
Geriausių rezultatų pasiekė Vilniaus jėzuitų gimnazijos 9C klasė.
Egzaminas vyko virtualiai. Moksleiviai atliko praktines užduotis, parengtas pagal realius pastarųjų metų pavyzdžius. Jiems reikėjo:
- atskirti faktus nuo manipuliacijų;
- atpažinti dirbtinio intelekto (DI) sukurtą turinį ir giliąsias klastotes (angl. deepfake);
- įvertinti naujienų šaltinių patikimumą;
- suprasti, kaip veikia „TikTok“, „X“ ir „Facebook“ algoritmai ir kaip susidaro informaciniai burbulai;
- pastebėti vadinamąją „slopagandą“ – masiškai platinamą pigią DI sukurtą propagandą.
Trys dalykai, kuriuos išgirdo moksleiviai
Prieš egzaminą mokiniams skaityta paskaita. Iš jos verta žinoti ir suaugusiesiems.
1. DI pokalbių robotai ne tikrina faktus, o spėja. Jie parenka labiausiai tikėtiną kitą žodį, todėl, paskaitoje pateiktais duomenimis, apie 15–38 proc. jų atsakymų gali būti netikslūs ar net melagingi. Jei vaikas namų darbams naudoja DI, verta jį išmokyti patikrinti bent svarbiausius faktus kitame šaltinyje.
2. „Slopaganda“ veikia kiekiu, ne kokybe. DI leidžia per kelias minutes sukurti šimtus panašių įrašų, vaizdo klipų ar komentarų. Vienas jų gal ir neįtikintų, bet matant tą pačią žinią dešimtis kartų ji ima atrodyti tiesa.
3. Paauglius bandoma verbuoti per socialinius tinklus ir žaidimus. Priešiškos valstybės ir jų tarnybos vis dažniau taikosi į paauglius, siūlydamos „lengvus pinigus“ už nedideles užduotis. Moksleiviams paaiškinta, kaip elgtis gavus tokį pasiūlymą: išsaugoti įrodymus ir laiku kreiptis į suaugusiuosius ar valstybės institucijas.
Ką daryti, jei vaikui siūlo „lengvų pinigų“
Jei vaikas papasakojo apie įtartiną pasiūlymą, svarbiausia jo nebarti. Paauglys, kuris bijo bausmės, kitą kartą tiesiog nieko nesakys. Tolesni žingsniai:
- Neištrinkite susirašinėjimo. Padarykite ekrano nuotraukas, užsirašykite paskyros vardą ir žaidimą ar programėlę, kurioje buvo bendrauta.
- Neatsakinėkite ir nesiderėkite su siūlančiuoju, net jei norisi jį „pagauti“.
- Praneškite institucijoms. Skubiu atveju skambinkite 112. Apie bandymus įtraukti į veiklą prieš valstybę galima pranešti ir Valstybės saugumo departamentui.
- Užblokuokite paskyrą tik tada, kai įrodymai jau išsaugoti.
Svarbu ir tai, ką vaikui pasakote iš anksto. Paprasta taisyklė, kurią verta pakartoti kelis kartus: jei nepažįstamas žmogus internete siūlo pinigų už užduotį realiame pasaulyje, tai visada pavojaus ženklas, kad ir kokia paprasta užduotis atrodytų.
Kodėl tai svarbu
Vyriausybės kancleris Tomas Daukantas po egzamino pažymėjo, kad moksleiviai ne tik nori, bet ir geba kritiškai vertinti informaciją, atpažinti sukčiavimo schemas ir DI klastotes. Tai gera žinia. Tačiau egzaminas vyksta kartą per metus, o informacinis srautas, kuriame paaugliai gyvena, – kasdien.
Dalis mokyklų dezinformacijos atpažinimo jau moko per informatikos, istorijos ar lietuvių kalbos pamokas. Namuose užtenka pradėti nuo paprasto klausimo prie vakarienės: „Ką šiandien matei internete, kas tau pasirodė keista?“
