Archeologai Gotlande aptiko auksinį žiedą ir 45 romėniškus sidabrinius denarus lobyje, datuojamame maždaug 450 m. po Kr. Radinys išskirtinis ne tik dėl savo amžiaus, bet ir dėl dviejų monetų, kurios vėliau buvo atpažintos kaip šiuolaikinės klastotės, veikiausiai pagamintos Ukrainoje. Jų buvimas kelia klausimų apie radinio sudėtį, autentiškumą ir objektų judėjimą dideliais atstumais, o nudilusios tikrosios monetos vis tiek liudija apie platesnius mainų tinklus, kuriuos verta atidžiau tyrinėti.
Kaip buvo rastas Gotlando lobis
Lobis buvo aptiktas Gotlande, kai iš kapo, kuris, regis, datuojamas maždaug 450 m. po Kr., buvo iškasti auksinis žiedas ir 45 romėniški sidabriniai denarai.
Radiniai buvo dokumentuoti atliekant archeologinius tyrimus: kiekvienas objektas atskirai aprašytas nurodant jo kontekstą, būklę ir sąsajas su kitais radiniais. Žiedas ir monetų grupė buvo rasti kartu, o tai rodo sąmoningą padėjimą, o ne atsitiktinį pametimą.
Radiniai buvo dokumentuoti atliekant archeologinius tyrimus: kiekvienas objektas atskirai aprašytas nurodant jo kontekstą ir sąsajas su kitais radiniais.
Vėlesnė apžiūra parodė, kad ansamblį sudarė skirtingo amžiaus ir nusidėvėjimo daiktai. Dviem denarams vėliau buvo nustatyta, kad tai šiuolaikinės klastotės, kurios, tikėtina, prieš palaidojimą pateko į rinkinį nepatvirtintu keliu.
Likusi dalis sudarė vientisą, intensyviai apyvartoje buvusių romėniškų monetų grupę.
Kodėl Gotlando lobis svarbus
Reikšminga tai, kad lobis apima neįprastai ilgą laikotarpį ir jame gausu romėniškų denarų iš Gotlando: maždaug prieš 1 600 metų buvo paslėptos 45 sidabrinės monetos ir auksinis žiedas.
Šis radinys liudija ilgalaikę apyvartą: importuotas sidabras cirkuliavo toli nuo Romos imperijos centro, o jo vertė buvo išsaugoma ištisas kartas, užuot greitai perkalus monetas. Didelis jų nusidėvėjimas rodo, kad jos buvo ilgai naudojamos mainų tinkluose.
Kadangi Švedijoje daugiausia romėniškų denarų randama būtent Gotlande, šis radinys dar labiau patvirtina išskirtinį salos vaidmenį Baltijos regiono ryšiuose, o padirbtos monetos suteikia papildomo sudėtingumo jų kilmės ir perdavimo istorijai.
Kurie Romos imperatoriai ir imperatorienės pavaizduoti ant monetų?
Hordo sidabre įspausti portretai apima beveik šimtmetį trukusį Romos imperatorių valdymo laikotarpį, todėl kolekciją galima priskirti skirtingų dinastinių laikotarpių valdovams ir jų sutuoktinėms.
Identifikuoti imperatoriai yra Trajanas, Hadrianas, Antoninas Pijus, Markas Aurelijus ir Komodas – tai seka nuo II a. pradžios iki jo pabaigos.
Atvaizduotos imperatorienės – Sabina, Faustina Vyresnioji, Faustina Jaunesnioji ir Lucila.
Visi šie vardai rodo, kad monetos cirkuliavo Antoninų laikotarpiu, o ne buvo nukaldintos vienu metu. Jie taip pat padeda nustatyti apytikslę hordo datą, nors pats užkasimas įvyko gerokai vėliau, Gotlande.
Kaip į Ukrainą pateko du padirbti romėnų denarai?
Archeologas Per Widerström nustatė, kad dvi iš 45 sidabrinių denarų Gotlando lobyje yra šiuolaikinės klastotės, tikriausiai pagamintos Ukrainoje. Tokią išvadą jis padarė remdamasis jų neįprasta išvaizda ir tuo, kad jos neatitinka autentiškoms romėniškoms monetoms būdingų kaldinimo bei nusidėvėjimo požymių.
Tikėtina, kad šios monetos į lobį pateko dar prieš kasinėjimus, kai nežinomos kilmės monetos kolekcininkų ar prekiautojų aplinkoje buvo sumaišytos su autentiškais radiniais.
Kadangi likusi lobio dalis atitinka ilgalaikio senovinio naudojimo požymius, klastotės išsiskiria kaip vėliau įterpti objektai, o ne atskiro palaidojimo konteksto įrodymai. Jų buvimas pabrėžia metalurginės ir tipologinės patikros svarbą.
Ką nudilusios monetos atskleidžia apie prekybą Gotlande
Didelis nusidėvėjimas ant autentiškų denarų rodo, kad jie ilgai cirkuliavo, o ne buvo sukaupti per trumpą laiką. Tai leidžia manyti, kad monetos Gotlando ekonomikoje išlaikė vertę dar ilgai po jų nukaldinimo Romoje.
Toks nusitrynimas liudija apie pakartotinį jų naudojimą, mainus ir galimą pakartotinį vertės nustatymą vietos tinkluose.
Kadangi monetos apima imperatorių ir imperatorių žmonų atvaizdus nuo Trajano iki Komodo, lobis greičiausiai atspindi laipsnišką kaupimą per ilgą laiką, o ne vieną antplūdį.
Jų gausa Gotlande, kur romėniškų denarų randama neįprastai daug, rodo, kad sala buvo Baltijos mainų mazgas, jungęs importuotą sidabrą su regionine prekyba, prestižo demonstravimu ir turto kaupimu.
