Jei norite laimingesnės šalies, galbūt reikia daugiau kačių. Taip skamba išvada, kurią tarptautinė mokslininkų komanda ką tik paskelbė žurnale „PLOS One”, išanalizavusi 93 valstybių duomenis. Šalyse, kuriose naminių kačių tankis didesnis, gyventojai laimės apklausose vertina savo gyvenimą geriau. O ten, kur daugiau žmonių užsikrėtę kačių platinamu parazitu, laimės rodikliai žemesni.
Skamba kaip kačių mylėtojų svajonė, bet rezultatas turi ir keistų kampų, dėl kurių mokslininkai patys ragina neskubėti su išvadomis.
Ką tiksliai matavo
Tyrėjai iš Meksikos nacionalinio psichiatrijos instituto ir partnerių sujungė tris viešai prieinamus rodiklius: šalių laimės indeksą, naminių kačių skaičių gyventojui ir toksoplazmozės paplitimą. Toksoplazmozę sukelia parazitas Toxoplasma gondii, kurio pagrindinis šeimininkas yra katės; juo užsikrėtęs maždaug kas trečias planetos gyventojas, dažniausiai be jokių simptomų. Tačiau jautresnėms grupėms parazitas pavojingas, o ankstesni tyrimai jį siejo su nerimu, depresija ir net šizofrenija.
Į modelį įtrauktas ir šalių turtingumas – akivaizdus laimės veiksnys, be kurio išvados būtų bevertės.
Trys išvados, iš kurių viena – paradoksali
Pirma: daugiau kačių – daugiau laimės. Antra: daugiau toksoplazmozės – mažiau laimės. Iki čia viskas logiška.
Trečia išvada nustebino pačius autorius: šalyse, kuriose kačių daugiau, parazito paplitimas žmonių tarpe buvo mažesnis, o ne didesnis. Kadangi katės yra pagrindinis parazito šaltinis, tikėtasi atvirkščio ryšio. Tyrėjų aiškinimas – turtingesnėse šalyse katės laikomos namuose, reguliariai vedamos pas veterinarą ir šeriamos pramoniniu maistu, todėl užkrato joms ir jų šeimininkams perduoti kur kas mažiau galimybių. Prastesnė sanitarija, neprižiūrimos benamės katės ir neplauti produktai užkrečia labiau nei murkiantis gyvūnas ant sofos.
Yra ir išimčių, kurios iškreipia vaizdą: Kinija, pavyzdžiui, turi aukštą laimės rodiklį, nors kačių tankis ten vienas mažiausių.
Ko šis tyrimas neįrodo
Patys autoriai pabrėžia, kad tai šalių lygio koreliacijos. Jos neleidžia teigti, kad katė padaro žmogų laimingesnį ar kad parazitas padaro nelaimingesnį. Galbūt laimingesni ir turtingesni žmonės tiesiog dažniau įsigyja kačių ir turi geresnę sanitariją. Norint atsakyti į klausimą „ar katė daro laimingą”, reikėtų stebėti konkrečius žmones metų metus – tokio tyrimo kol kas nėra.
Vis dėlto darbas svarbus dėl kitos priežasties: į laimės tyrimus jis įtraukia biologinius ir ekologinius veiksnius, kurių ekonomistai paprastai neskaičiuoja. Gyventojų laimė nėra abstrakcija – nelaimingi ir įsitempę žmonės mažiau produktyvūs, dažniau serga ir dažniau tampa sveikatos sistemos klientais.
Kas jau žinoma apie gyvūnus ir psichiką
Šis tyrimas papildo seriją ankstesnių. Kelios studijos parodė, kad vyresnio amžiaus žmonėms, gyvenantiems vieniems, augintinis lėtina pažinimo funkcijų silpnėjimą. Kiti tyrimai fiksavo, kad glostant katę ar šunį mažėja streso hormono kortizolio lygis ir kraujospūdis. Kačių murkimas – 25–150 Hz dažnio vibracija – kai kurių mokslininkų hipotezėse siejamas net su kaulų gijimu, nors tai toli gražu neįrodyta.
Kita medalio pusė – toksoplazmozė. Parazitas keičia užkrėstų pelių elgesį taip, kad jos nustoja bijoti kačių kvapo, ir dalis tyrėjų įtaria, kad subtiliai veikia ir žmonių rizikos suvokimą. Tai viena priežasčių, kodėl nėščiosioms rekomenduojama nevalyti kačių kraiko dėžės ir kodėl mėsą reikia gerai iškepti.
Verta prisiminti ir skaičius: pasaulyje naminių kačių yra apie 600 milijonų, o Europoje jos jau kelerius metus lenkia šunis pagal populiarumą – iš dalies todėl, kad reikalauja mažiau laiko ir tinka butams. Jei tyrimo rastas ryšys bent iš dalies priežastinis, urbanizacija ir kačių populiarumas gali būti vienas iš tylių laimės veiksnių, kurio nė viena vyriausybė neįtraukia į savo strategijas.
Mokslininkai siūlo ir konkrečią kitą kryptį: lyginti ne šalis, o kaimynus – kačių savininkus ir ne savininkus tame pačiame mieste, su panašiomis pajamomis ir sveikata. Tik taip galima atskirti, ar laimę neša katė, ar gyvenimas, kuriame yra vietos katei. Iki tol išvada lieka tokia, kokią suformulavo patys autoriai: ryšys yra, jis įdomus, ir jis nusipelno rimtesnio tyrimo.
Tyrimo duomenys apėmė šalis nuo Islandijos iki Pietų Afrikos, o kačių tankis skaičiuotas iš gyvūnų augintinių rinkos ir gyvūnų gerovės organizacijų statistikos. Laimės indeksas paimtas iš Pasaulio laimės ataskaitos, kurioje Lietuva pastaraisiais metais stabiliai kyla ir jau lenkia dalį Vakarų Europos.
Ką iš to pasiimti Lietuvoje
Lietuva nėra tarp kačių tankio lyderių, bet naminių kačių skaičius auga, o toksoplazmozės rizika čia tokia pati kaip visoje Europoje – daugiausia iš nepakankamai termiškai apdorotos mėsos ir neplautų daržovių, o ne iš naminės katės. Praktinė išvada iš tyrimo paprasta: katė namuose – greičiausiai pliusas nuotaikai, jei ji prižiūrėta, o kraiko dėžė valoma su pirštinėmis.
Ar valstybė galėtų kelti laimės indeksą dalindama kačiukus – klausimas, kurį mokslininkai palieka ateities tyrimams. Bet jei kada reikės argumento, kodėl verta paimti katę iš prieglaudos, dabar jį galima pagrįsti „PLOS One” publikacija.
Nuotrauka: C. C. Pierce, Public domain, Wikimedia Commons
.jpg){kind=link}