Ketvirtadienis, lapkričio 5 d.

Kodėl pirmadienis po atostogų vaikui sunkiausias: mokslininkai tam turi pavadinimą, ir jis susijęs ne su tingumu

Socialinis laiko juostų nuovargis – kai organizmo laikrodis ir mokyklos skambutis nesutampa. Kodėl paaugliams tai ypač sunku ir kaip pasiruošti grįžimui į mokyklą.

Mieguista paauglė ankstų rytą prie pusryčių stalo
Nuotrauka sugeneruota dirbtinio intelekto.

Žadintuvas skamba 7 val. ryto, lauke dar tamsu, o vaikas niekaip negali atsikelti. Per pusryčius jis nieko nevalgo, kelyje į mokyklą tyli, o pirmose pamokose sėdi tarsi nubudęs per vidurį nakties. Daug tėvų tai vadina tingumu. Mokslininkai turi kitą pavadinimą: socialinis laiko juostų nuovargis (angl. social jet lag).

Kas tai yra

Terminą 2006 m. pasiūlė Miuncheno Liudviko Maksimiliano universiteto chronobiologai. Jie pastebėjo, kad daugelio žmonių organizmas gyvena tarsi dviejose laiko juostose. Darbo ar mokslo dienomis žmogus keliasi pagal žadintuvą, o laisvomis dienomis miega taip, kaip nori jo vidinis laikrodis.

Skirtumas tarp šių dviejų ritmų ir yra socialinis laiko juostų nuovargis. Jei per savaitgalį ar atostogas vaikas užmiega po vidurnakčio ir keliasi apie vienuoliktą, o mokyklos dieną turi keltis septintą, jo organizmui tai panašu į skrydį per kelias laiko juostas. Tik be lėktuvo.

Kodėl paaugliams sunkiausia

Brendimo metu keičiasi vidinis laikrodis. Paauglių organizmas melatoniną, miego hormoną, ima gaminti vėliau vakare, todėl jie natūraliai nori vėliau užmigti ir vėliau keltis. Tai ne charakterio savybė ir ne telefono kaltė, nors telefonas vakare tai dar sustiprina.

Miuncheno tyrėjų duomenimis, vidinis laikrodis vėlyviausias būna maždaug apie dvidešimtuosius metus, o vėliau vėl pamažu slenka ankstyn. Vadinasi, visą vidurinės mokyklos laiką paaugliai keliasi gerokai anksčiau, nei norėtų jų organizmas. Nenuostabu, kad pirmadienio rytą klasėje sėdi daugybė pavargusių mokinių.

Kodėl po atostogų dar blogiau

Per savaitgalį vidinis laikrodis pasislenka valandą ar dvi. Per savaitę trukusias atostogas – dar daugiau. Organizmas spėja priprasti prie naujo ritmo, o pirmadienį jį tenka staigiai pakeisti.

Tokį pervargimą žmonės jaučia kaip:

  • sunkų kėlimąsi ir mieguistumą pirmoje dienos pusėje;
  • prastesnį dėmesį ir atmintį;
  • irzlumą ir nuotaikų svyravimus;
  • prastą apetitą ryte.

Organizmas prisitaiko ne iš karto. Paprastai prireikia kelių dienų, todėl pirmoji savaitė po atostogų dažnai būna pati sunkiausia.

Kaip sušvelninti pirmadienį

Keli patarimai, kuriuos siūlo miego specialistai:

  1. Pradėkite iš anksto. Likus trims ar keturioms dienoms iki pamokų, kasdien eikite miegoti ir kelkitės 20–30 minučių anksčiau.
  2. Ryto šviesa. Ryškiausias signalas vidiniam laikrodžiui – dienos šviesa. Rytinis pasivaikščiojimas lauke padeda labiau nei bet kas kita.
  3. Ekranai užsidaro anksčiau. Bent valandą prieš miegą be telefono ir planšetės.
  4. Vienodi pusryčiai. Valgymas tuo pačiu metu irgi padeda organizmui susireguliuoti.
  5. Kantrybė. Jei pirmadienį vaikas mieguistas, tai ne pasiteisinimas, o biologija. Svarbiausia – kad ritmas atsistatytų iki savaitės vidurio.

Kai kuriose šalyse dėl šios priežasties diskutuojama, ar paaugliams pamokas pradėti vėliau. Kol tokių sprendimų nėra, daugiausia gali padaryti pati šeima.

Tomas Žukauskas

Mokslo apžvalgininkas

Tomas rašo apie mokslo atradimus, gamtą, kosmosą ir istoriją. Prieš rašydamas suranda pirminį šaltinį – tyrimą, muziejaus ar agentūros pranešimą – ir aiškiai skiria, kas įrodyta, o kas kol kas tik hipotezė.

Visi straipsniai

Daugiau skaitykite

Neįtikėtina, bet tikra

Skaitomiausi

  1. Direktoriams – iki 354 eurų daugiau, auklėtojoms – vos 114: kiek nuo sausio augs švietimo algos
  2. Vitaminas C vaikams: kiek jo reikia ir kodėl jis svarbus
  3. Tėvai nustebs: 9 iš 10 Lietuvos mokyklų telefonus uždraudė visiškai – štai kaip dabar susisiekti su vaiku
  4. Pasaulio pabaiga 2026 m. lapkričio 13 d.: ką iš tiesų apskaičiavo mokslininkai prieš 66 metus
  5. 4C ir dar trys dalykai: kaip įvertinti briliantą, kai renkatės žiedą
  6. Urvas, kurį vos neužpylė statybininkai: ką ten veikė žmonių protėviai prieš 400 000 metų