Sekmadienis, lapkričio 8 d.

Ekspertai Lietuvos švietimą pavadino lėktuvu be tikslo: 10 žingsnių, iš kurių tris tėvai pajus jau kitais metais

Per Mokytojų dieną pristatytas Švietimo kelrodis siūlo mažinti temų skaičių programose, suvienodinti vertinimą ir viską sutelkti vienoje institucijoje. Ministerija pritaria – su išlyga.

Popierinis lėktuvėlis ant mokyklinio suolo
Nuotrauka sugeneruota dirbtinio intelekto.

„Jeigu reikėtų šiandien apibūdinti švietimo sistemą, tai ją galėtume įsivaizduoti kaip skrendantį lėktuvą be aiškaus tikslo. Nes jau dešimtmetį sukame ratu“, – taip Mokytojų dieną sistemą apibūdino organizacijos „Švietimas #1“ vadovė Laura Tilvytė, pristatydama Švietimo kelrodį. Dokumentą su ISM Vadybos ir ekonomikos universitetu ir „Visionary Analytics“ rengė beveik metus, jį palaiko daugiau nei 35 švietimo, verslo ir visuomenės organizacijos.

Trys sritys, dešimt žingsnių

Kelrodis siūlo dešimt žingsnių, sutelktų į tris sritis: kokybiškas ugdymo programas, profesionalią mokyklų vadybą ir motyvuotus mokytojus. Didžioji dalis žingsnių liečia sistemą – ministeriją, agentūras, savivaldybes. Tačiau trys iš jų, jei būtų įgyvendinti, pasiektų ir klasę, ir namus.

1. Mažiau temų programose

Siūloma ugdymo programose mažinti temų skaičių, kad mokytojui liktų daugiau laiko padėti vaikams suprasti svarbiausius dalykus ir išmokti juos taikyti. Kiekviename ugdymo etape būtų aiškiai apibrėžta, ką mokinys būtinai turi išmokti, o kas yra papildoma ar pasirenkama.

Tėvams tai reikštų, kad septintokas nebeturėtų per savaitę „pereiti“ keturių skyrių, kurių nė vienas neužsitvirtina. Tai labiausiai apčiuopiamas iš visų siūlymų – ir labiausiai ginčytinas, nes kiekvieno dalyko mokytojai mano, kad mažinti reikia ne jų dalyko.

2. Vienodas vertinimas visose mokyklose

Siūloma, kad tai, ko vaikai mokosi, derėtų su tuo, kas tikrinama per egzaminus, o žinios skirtingose mokyklose būtų vertinamos pagal bendrus kriterijus. Tam mokytojai ir mokyklos reguliariai derintų mokinių darbų vertinimą.

Dabar aštuntukas Vilniaus gimnazijoje ir aštuntukas rajono pagrindinėje mokykloje gali reikšti skirtingą žinių lygį – ir tai paaiškėja tik per valstybinį egzaminą. Bendri kriterijai tą skirtumą sumažintų; tėvai pažymį galėtų skaityti kaip informaciją, ne kaip mokytojo nuomonę.

3. Viena institucija už programas, egzaminus ir vertinimą

Kelrodyje siūloma vienoje nacionalinėje institucijoje sutelkti atsakomybę už ugdymo programas, egzaminus ir pasiekimų vertinimo kriterijus. Taip pat – nustatyti aiškų programų atnaujinimo ciklą, prieš diegiant pokyčius nacionaliniu mastu juos išbandyti, o programų ir vertinimo kokybę periodiškai vertinti nepriklausomiems tarptautiniams ekspertams.

Tėvai šį žingsnį pajustų netiesiogiai: mažiau reformų „iš karto visiems“, mažiau situacijų, kai vadovėlis neatitinka egzamino, ir mažiau metų, kai programa pakeičiama vaikui vidury kelio.

Ką sako ministerija

Viceministras Jonas Petkevičius siūlymus įvertino palankiai: kelrodis, anot jo, iškėlė tas pačias problemas, kurias ministerija kelia jau antrus metus – kokybišką ugdymą kiekvienam vaikui nepriklausomai nuo regiono ir tinkamas sąlygas mokytojams bei vadovams. Bet su išlyga: prieš naujas reformas turi būti baigtos pradėtos. „Dabar svarbiausia yra stabilizuoti sistemą, mažinti administracinę naštą ir baigti pradėtus darbus, ir po to susitarti dėl ateities perspektyvų“, – sakė jis, pridurdamas, kad pagrindinės kryptys neturėtų keistis pasikeitus politinei valdžiai.

Vertimas iš politinės kalbos: ministerija su diagnoze sutinka, bet vaistus skirs ne šiemet.

Kodėl tai vis tiek svarbu

Po pristatymo ISM universitete vyko diskusija su skirtingų partijų atstovais, kuriuos partijos mato kaip galimus būsimus švietimo ministrus. Tai reiškia, kad kelrodis rašytas ne šiai Vyriausybei, o kitai – kaip bandymas užfiksuoti kryptį, kurios nekeistų kiekviena nauja ministrė. Ar pavyks, tėvai sužinos pagal paprastą požymį: ar kitą rugsėjį vaikas gaus programą, kurioje temų mažiau, o aiškumo daugiau.

Kiti septyni žingsniai, trumpai

Likę kelrodžio žingsniai liečia sistemos vidų: mokyklų vadovų rengimą ir atranką pagal vadybos kompetencijas, mokytojų rengimą pagal dviejų dalykų programas, administracinės naštos mažinimą, aiškią mokytojų karjeros sistemą, duomenimis grįstus sprendimus savivaldybėse ir nuolatinį nepriklausomą sistemos vertinimą. Nė vienas iš jų tėvams tiesiogiai nematomas, bet visi jie lemia, ar pirmieji trys apskritai įmanomi: be gerai parengtų mokytojų ir vadovų mažesnė programa tiesiog būtų mažiau to paties.

Šaltinis: tv3.lt / BNS

Rasa Petrauskienė

Mokymosi ir mokyklos temų autorė

Rasa rašo apie mokyklą, mokymąsi ir švietimo naujienas: kaip veikia atmintis ir dėmesys, kas keičiasi mokyklose ir kaip tai paliečia mokinius, tėvus ir mokytojus. Remiasi tyrimais, oficialiais dokumentais ir mokytojų patirtimi.

Visi straipsniai

Daugiau skaitykite

Naujienos

Skaitomiausi

  1. Direktoriams – iki 354 eurų daugiau, auklėtojoms – vos 114: kiek nuo sausio augs švietimo algos
  2. Vitaminas C vaikams: kiek jo reikia ir kodėl jis svarbus
  3. Pasaulio pabaiga 2026 m. lapkričio 13 d.: ką iš tiesų apskaičiavo mokslininkai prieš 66 metus
  4. Tėvai nustebs: 9 iš 10 Lietuvos mokyklų telefonus uždraudė visiškai – štai kaip dabar susisiekti su vaiku
  5. Limfodrenažinis masažas po plastinės operacijos: kada pradėti ir ko tikėtis
  6. 4C ir dar trys dalykai: kaip įvertinti briliantą, kai renkatės žiedą