Internete mėgstama mintis, kad už aukštą intelektą mokama nerimu, nemiga ir nuolatiniu galvojimu apie viską iš karto. Skamba įtikinamai, ypač jei namuose auga vaikas, kuris ketverių skaitė, o dešimties naktimis klausinėja apie visatos pabaigą. Tik ar mokslas tai patvirtina?
Trumpas atsakymas: ne. Didžiausias iki šiol atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 250 tūkst. žmonių, nerado, kad labai protingi žmonės dažniau sirgtų psichikos sutrikimais. Nerimo sutrikimų jie turėjo netgi rečiau.
Iš kur atsirado mintis, kad protas skauda
Daugiausia iš vieno darbo. 2018 m. žurnale „Intelligence“ psichologė Ruth Karpinski su kolegomis paskelbė 3 715 JAV „Mensa“ narių apklausą. Į šią organizaciją priimami žmonės, kurių intelekto testo rezultatas patenka tarp 2 proc. geriausių.
Rezultatai atrodė grėsmingai: nuotaikos sutrikimus nurodė maždaug 27 proc. apklaustųjų, kai šalies vidurkis siekė apie 10 proc., o nerimo sutrikimus – maždaug dvigubai daugiau žmonių nei įprasta. Dažniau minėtos ir alergijos. Autoriai tai aiškino padidėjusiu jautrumu: neva labai imlios smegenys stipriau reaguoja ir į mintis, ir į aplinką.
2022 m. panašią apklausą Europoje pakartojo kita mokslininkų grupė. Ji apklausė 615 „Mensa“ narių iš penkių šalių ir taip pat rado dažnesnę depresiją bei nerimą.
Kur šių tyrimų silpnoji vieta
Abiejų apklausų bėda ta pati: jose dalyvavo ne atsitiktiniai protingi žmonės, o klubo nariai. Kad įstotum į „Mensa“, turi pats susirasti testą, jį išlaikyti ir norėti priklausyti tokiai bendruomenei. Tai jau atranka.
Be to, apie ligas žmonės pasakojo patys, o jų atsakymai buvo lyginami su bendrais šalies vidurkiais, gautais visai kitais būdais. Tokie skaičiai parodo, kaip jaučiasi vienos organizacijos nariai, bet ne kaip jaučiasi visi aukšto intelekto žmonės.
Kodėl mitas toks gajus
Jį lengva patikėti, nes jis gražiai paaiškina tai, ką matome. Kenčiančio genijaus istorijas prisimename iš knygų ir filmų, o tūkstančių ramiai gyvenančių gabių žmonių niekas neaprašo. Be to, mintis guodžia: jei vaikui ar pačiam sunku, malonu galvoti, kad tai neįprasto proto ženklas. Būtent todėl verta žiūrėti ne į pavienes istorijas, o į dideles žmonių grupes.
Ką parodė didžiausias tyrimas
Prancūzijos mokslininkų komanda, vadovaujama Camille Williams, pasirinko kitą kelią. Ji pasinaudojo Jungtinės Karalystės biobanko duomenimis, kur intelekto užduotis sprendė ne klubo nariai, o šimtai tūkstančių paprastų savanorių.
Tyrėjai išskyrė 16 137 žmones, kurių bendrojo intelekto rodiklis dviem standartiniais nuokrypiais viršijo vidurkį (tai atitinka maždaug 2 proc. geriausių rezultatų), ir palygino juos su vidutinio intelekto dalyviais pagal 32 požymius: nuo depresijos iki alergijų.
Rezultatai, 2022 m. pabaigoje paskelbti žurnale „European Psychiatry“:
- labai protingi žmonės nesirgo psichikos sutrikimais dažniau nei kiti;
- generalizuoto nerimo sutrikimo tikimybė jų grupėje buvo maždaug 31 proc. mažesnė;
- potrauminio streso sutrikimo – maždaug 33 proc. mažesnė;
- vienintelis dalykas, kurio jie turėjo kiek daugiau, buvo alergijos, pavyzdžiui, egzema.
Autorių išvada tiesi: aukštas intelektas nėra psichikos sutrikimų rizikos veiksnys, o nuo nerimo jis, atrodo, netgi šiek tiek saugo.
Yra ir išlyga. Biobanko dalyviai buvo 40–69 metų suaugusieji, todėl apie vaikus ir paauglius šis tyrimas tiesiogiai nekalba. Jis parodo tik tai, kad teiginys „kuo protingesnis, tuo nelaimingesnis“ dideliame žmonių būryje nepasitvirtina.
Ką tai reiškia, jei auginate gabų vaiką
Pirma, gabumai nėra diagnozė. Jei gabus vaikas nerimauja, blogai miega ar nebenori eiti į mokyklą, neverta to nurašyti „proto kainai“. Tokie ženklai reiškia tą patį, ką ir bet kuriam kitam vaikui: jam sunku ir jam reikia pagalbos. Pirmas žingsnis yra pokalbis su klasės auklėtoju ir mokyklos psichologu.
Antra, gabumai nėra ir skydas. Tyrimas rodo vidurkius, o ne pažadą konkrečiam žmogui. Gerai besimokantis vaikas gali jaustis blogai, ir geri pažymiai to neturėtų užgožti.
Trečia, verta ieškoti paprastesnių priežasčių. Vaikui, kuris užduotį atlieka per penkias minutes, pamokoje gali būti tiesiog nuobodu, o nuobodulys iš šalies kartais atrodo kaip nerimastingumas ar išsiblaškymas. Čia padeda ne gydymas, o sudėtingesnės užduotys, būreliai, olimpiados ir bendraminčių draugija.
Trumpai
- Mintis, kad labai protingi žmonės dažniau kenčia, remiasi daugiausia „Mensa“ narių apklausomis.
- Didžiausias tyrimas su daugiau kaip 250 tūkst. dalyvių to nepatvirtino, o nerimo sutrikimų aukšto intelekto grupėje buvo mažiau.
- Gabiam vaikui sunkumai dažniau kyla ne dėl paties proto, o dėl to, kad aplinka prie jo nepritaikyta.
Šaltiniai
- Williams C. M. ir kt. „High intelligence is not associated with a greater propensity for mental health disorders“, „European Psychiatry“, 2022: doi.org/10.1192/j.eurpsy.2022.2343
- Karpinski R. I. ir kt. „High intelligence: A risk factor for psychological and physiological overexcitabilities“, „Intelligence“, 2018, t. 66.
- Fries J. ir kt. Europos „Mensa“ narių apklausa, „Frontiers in Psychology“, 2022: frontiersin.org
